Regioninės tapatybės raiška angliškų ir lietuviškų laikraščių antraštėse: lyginamoji diskurso analizė
Articles
Solveiga Sušinskienė
Vilniaus universitetas image/svg+xml
https://orcid.org/0009-0008-3184-7817
Publikuota 2026-07-08
https://doi.org/10.15388/AHAS.2026.33.8
PDF
HTML

Esminiai žodžiai

regioninė tapatybė
laikraščių antraštės
žiniasklaida
diskurso analizė
struktūriniai požymiai
stilistiniai požymiai

Kaip cituoti

Sušinskienė, S. (2026). Regioninės tapatybės raiška angliškų ir lietuviškų laikraščių antraštėse: lyginamoji diskurso analizė. Acta Humanitarica Academiae Saulensis, 33, 105-123. https://doi.org/10.15388/AHAS.2026.33.8

Anotacija

Šiame tyrime nagrinėjama regioninės tapatybės raiška angliškų ir lietuviškų laikraščių antraštėse, taikant lyginamąją kokybinę diskurso analizę ir kiekybinį metodą. Tyrimui pasitelktos maždaug 300 antraščių, surinktų iš keturių regioninių laikraščių: Manchester Evening News ir Liverpool Echo (Jungtinė Karalystė) bei Šiaulių kraštas ir Vakarų ekspresas (Lietuva). Analizėje dėmesys skiriamas antraščių diskursui būdingiems struktūriniams ir stilistiniams bruožams, tokiems kaip elipsė, nominalizacija, vertinamoji leksika, metafora, žodžių žaismas ir aliuzijos. Tyrimo rezultatai rodo, kad abiejų kalbų laikraščių antraštėse plačiai taikomas sintaksinis glaudinimas, leidžiantis perteikti informaciją glaustai, tačiau jo raiška skiriasi dėl tipologinių anglų ir lietuvių kalbų ypatybių. Anglų kalbos antraštėse dažnai pasitaiko elipsė, pasireiškianti artikelių ir pagalbinių veiksmažodžių praleidimu, o lietuvių kalbos antraštėse labiau vyrauja daiktavardinė raiška ir suglaudintos sakinio struktūros. Abiejų kalbų laikraščių antraštėse regioninė tapatybė konstruojama per dažnas vietovardžių, vietinių institucijų ir bendruomenės veikėjų nuorodas, kurios įtvirtina naujienų diskursą konkrečiame geografiniame ir socialiniame kontekste. Tyrimas taip pat atskleidžia, kad anglų kalbos antraštės dažniau pasižymi ekspresyvesnėmis ir dėmesį patraukiančiomis kalbinėmis struktūromis, tokiomis kaip vertinamoji leksika, metaforinis konceptualizavimas, tuo tarpu lietuvių kalbos antraštėse labiau išryškėja informacinis ir bendruomeniškas pobūdis, nors jose taip pat vartojamos stilistinės priemonės. Apskritai tyrimo rezultatai patvirtina, kad antraštės yra glaustos, tačiau itin paveikios diskurso vienetai, formuojantys regioninės tikrovės pavaizdavimą.

PDF
HTML

Nuorodos

Creative Commons License

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.