Piliakalniai: moto tipo įtvirtinimų tradicija Voluinės regione lietuviškajame periode
Straipsniai
Sergey Panishko
Eastern European National University of Lesya Ukrainka
Publikuota 2018-12-20
https://doi.org/10.15388/ArchLit.2018.19.10
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

kalva
įtvirtinimas
motas
piliakalnis
riteriai

Kaip cituoti

Panishko S. (2018) „Piliakalniai: moto tipo įtvirtinimų tradicija Voluinės regione lietuviškajame periode“, Archaeologia Lituana, 190, p. 183-193. doi: 10.15388/ArchLit.2018.19.10.

Santrauka

[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]

Voluinės regionui būdingų viduramžių įtvirtinimų kontekste morfologiškai išsiskiria moto tipo įtvirtinimai. Ši piliakalnių fortifikacijos tradicija į Voluinės regioną atėjo iš Europos. Tokie piliakalniai buvo pirmosios rezidencinės pilys. Šiandien moksliniai duomenys leidžia išskirti keletą šių įtvirtinimų grupių. Neabejotinai identifikuojami Polesės įtvirtinimai (Kamin-Kashyrsky, Lyuboml, Vetly), kurie yra mažų miestelių liekanos, t. y. XIV a. „volost-sotnia“ centrai. Antros grupės įtvirtinimai – tai vidutinio dydžio kalvos Korshiv ir Gorodyshche I, kuriose greičiausiai stovėjo išskirtinių diduomenės narių pilys. Trečioji grupė – tai klasikiniai, Europoje paplitę moto tipo įtvirtinimai (susidedantys iš pagrindinės pilies vietos (moto) ir žemesnės didesnės įtvirtintos vietos – papilio, vadinamieji „motte and bailey“ tipo įtvirtinimai), esantys Ratno, Falemychi, Pyatydni, Khotyn vietovėse. Čia būta kunigaikščių rezidencijų. Išskirtinę vietą užima dirbtinė kalva ežero viduryje (vadinamasis „crannog“), esanti Kachyn kaime. Tokie Voluinėje esantys įtvirtinimai datuojami XIII a. antra puse–XVI a. Jų socialinė funkcija laikui bėgant kito.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.