Lyties identifikavimas romėniškojo laikotarpio pilkapių su akmenų vainikais kultūros medžiagoje
Andra Simniškytė
Publikuota 2013-01-01
https://doi.org/10.15388/ArchLit.2013.0.2633
PDF

Kaip cituoti

Simniškytė A. (2013) „Lyties identifikavimas romėniškojo laikotarpio pilkapių su akmenų vainikais kultūros medžiagoje“, Archaeologia Lituana, 140, p. 199-209. doi: 10.15388/ArchLit.2013.0.2633.

Santrauka

Visuomenės susiskirstymas į du – vyrišką ir moterišką – polius yra nulemtas žmogaus biologijos, o jų paieška yra neatsiejama tyrimų dalis analizuojant laidojimo paminklų medžiagą. Šalia biologinės lyties, kaip pastovios katego­rijos, individų amžius, bendruomenės elgsenos modeliai, tradicijos formavo socialinę lytį, kuri galėjo sutapti, tačiau galėjo ir nesutapti su biologine, ir turėjo savybę kisti.
Siekiant patikrinti laidosenos ryšius su biologine lytimi, būtina archeologinių ir osteologinių duomenų koreliacija. Tačiau sąlygos tam ne visada tinkamos dėl nepakankamo antropologinės medžiagos išlikimo. Tuomet tenka pasi­kliauti kitais kriterijais. Dažniausiai vadovaujamasi lyčių darbo pasidalijimo principu. Faktiškai tai reiškia ne lyties atpažinimo metodiką, bet išankstinę lyčių poliarizaciją, kuri labai apriboja lyties ir jos funkcijų praeityje sampratą.
Tai paskatino dar kartą įvertinti lyčių identifikavimo pagal veiklos pasidalijimo principą efektyvumą. Natūralu tikėtis, jog esant lyčių poliarizacijai binarija turėtų vienaip ar kitaip atsispindėti ir laidosenoje. Šio straipsnio tikslas ir būtų įvertinti, kokio lygio buvo lyčių opozicija laidosenoje ir ar ji turėjo tam tikro nelygiavertiškumo požymių.
Kiekvienu atveju konkrečioje visuomenėje lyties ir lai­dosenos ryšiai galėjo skirtis, todėl visuomet būtina apsibrėž­ti būtent jai būdingą specifiką. Tyrimams pasirinkta romė­niškojo laikotarpio Pilkapių su akmenų vainikais kultūra, duomenys iš pilkapių jos rytiniame areale. Tai 162 kapai, iš kurių 146 identifikuoti kaip suaugusių individų. Nesant osteologinių duomenų, kapai suskirstyti į tris grupes: kapai, kuriuose rasta ginklų – 58 kapai, kuriuose nerasta ginklų – 64 kapai ir kuriuose rasta tik kirvių – 24 kapai. Kirvio pa­ skirtį tvirtai apibrėžti sunku, jie galėjo būti įvairiai naudoja­mi tiek ūkyje, tiek karyboje. Todėl kapai, kuriuose rasta kir­vių (bet nerasta ginklų) išskirti į atskirą grupę taip siekiant patikrinti, kuriai iš minėtų dviejų ji yra artimesnė ir ar tikrai kapai, kuriuose rasta kirvių, skirtini vyrams.
Kiekviena šių grupių buvo analizuota įvertinant tokius laidosenos požymius: 1) kapų vietą pilkapyje, 2) mirusiųjų orientaciją pagal pasaulio šalis, 3) akmenų konstrucijas ka­puose, 4) papuošalų rūšių ir tipų buvimą / nebuvimą, 5) dar­bo įrankių buvimą / nebuvimą ir jų vietą kape; 6) ietigalių ir kirvių buvimą / nebuvimą ir jų vietą kape.
Nustatyta, kad romėniškojo laikotarpio visuomenės lai­dosenoje ryškių lytis poliarizuojančių ar nelygiateisiškumo ženklų nebuvo. Išanalizavus tris kapų grupes pagal šešis po­žymius keturi iš jų nerodo jokio ryšio su biologine lytimi. Mirusiųjų orientacija, akmenų konstrukcijos kapuose, dau­guma papuošalų rūšių ir net jų tipai buvo tokie patys visuose kapuose. Net ir ginklai negali būti laikomi neginčijamu ly­ties tapatumo rodikliu. Toks laidosenos ambivalentiškumas gali reikšti, kad romėniškajame laikotarpyje dar nebuvo išsikristalizavęs poreikis pabrėžti vyriškojo ir moteriškojo prado atskirumą.
Abiejų lyčių atstovai turėjo faktiškai vienodas galimy­bes tiek būti pagerbti jiems supilamu pilkapiu, tiek palai­doti anksčiau supiltame pilkapyje. Šia prasme kiek margi­nalesnė buvo kapų, kuriuose rasta tik kirvių, grupė – tokių kapų pilkapio centre nerasta. Iš vienos pusės, kirvių padėtis šiuose kapuose atitinka laidosenos tradicijas kapuose, ku­riuose rasta ginklų, dažniau aptinkama lazdelinių ir ratelinių smeigtukų, nėra kaklo apvarų. Tačiau dalis darbo įrankių, konkrečiai, peilių-pjautuvėlių, į kapus dėti palaidojimams be ginklų būdinga tvarka. Greičiausiai tai reikėtų sieti ne su biologinės lyties, bet su specifiniu socialiniu vaidmeniu.
Nesant galimybių patikrinti biologinės lyties fakto, bū­tina atsižvelgti į kitus veiksnius, visų pirma, radinių padėtį kape, kuri gali turėti šiokį tokį ryšį su biologine lytimi. Ne mažiau svarbu užfiksuoti iš bendro konteksto išsiskiriančią laidoseną, „anomalius“ jos elementus, kurie nėra tiesiog šiaip, atsitiktinai kitokia laidosena, bet gali būti užuomina apie specifinį mirusiojo socialinį statusą ar lytį. 
...

IDENTIFYING GENDER IN THE ARCHAEOLOGICAL RECORD FROM ROMAN PERIOD BARROWS WITH STONE CIRCLES
Andra Simniškytė
...

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.