Žurnalo tematika. Žurnalas teikia pirmenybę istoriniams, lyginamiesiems ir tipologiniams baltų kalbų ir jų tarmių tyrimams, baltų ir kitų kalbų ryšių klausimams, baltų kalbotyros istoriografijai; skelbia mokslines baltistų diskusijas, naujausių baltų kalbotyros veikalų recenzijas, informaciją apie baltų kalbų tyrimus pasaulyje. Nuo 2006 metų žurnalas skiria daugiau dėmesio sinchroniniams dabartinių baltų kalbų tyrimams, įskaitant eksperimentinius, gretinamuosius ir taikomuosius darbus. Žurnale skelbiami:
- sinchroniniai ir diachroniniai straipsniai apie baltų kalbas ir jų santykius su kitomis, daugiausia indoeuropiečių, kalbomis;
- su baltų kalbomis susiję tipologiniai ir taikomosios kalbotyros straipsniai;
- baltų kalbotyros istorijai skirtos publikacijos;
- baltistinių leidinių recenzijos;
- informacija apie mokslo renginius ir kitus įvykius.
Publikavimo dažnumas. Per metus išeina vienas žurnalo tomas, kurį sudaro du sąsiuviniai. Pirmasis sąsiuvinis išleidžiamas rugsėjo, antrasis – gruodžio mėnesį.
Kalbos. Žurnale publikuojami straipsniai parašyti lietuvių, latvių, anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbomis.
Mokesčiai. Žurnalo autoriams netaikomi jokie straipsnių pateikimo ar publikavimo mokesčiai.
Registruota duomenų bazėse. Žurnalas įtrauktas į šias tarptautines bibliografijos duomenų bazes: ERIH Plus, DOAJ, EBSCO CEEAS, Cabell's International, MLA International Bibliography, BrillOnline Bibliographies, Inter Libros, Scopus
SCImago Journal & Country Rank
Esame Atvirųjų citatų iniciatyvos (i4OC) (angl. Initiative for Open Citations), kuri yra daugelio suinteresuotųjų šalių projektas, skirtas atvirai skelbti mokslo citavimo duomenis, kad būtų galima sukurti naują ir geresnę metriką, narys.
Esame Atvirųjų santraukų iniciatyvos (I4OA) (angl. The Initiative for Open Abstracts) narys. Ši iniciatyva skatina mokslo leidinių leidėjų, infrastruktūros organizacijų, bibliotekininkų, tyrėjų ir kitų suinteresuotų šalių bendradarbiavimą, siekiant propaguoti ir skatinti neribotą mokslo leidinių, ypač žurnalų straipsnių ir knygų skyrių, santraukų prieinamumą patikimose talpyklose, kuriose santraukos yra prieinamos informacijos ieškos algoritmams.
Žurnalas yra Open Archives Initiative (angl. Atvirųjų archyvų iniciatyva) dalyvis. Atvirųjų archyvų iniciatyvos protokolas dėl metaduomenų surinkimo (OAI-PMH) yra skirtas užtikrinti talpyklų sąveikumą.
Rėmėjai. Žurnalo elektroninės versijos parengimą pagal "Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009-2015 m. programą" finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. LIT-4-20).
45-47 tomų (2010-2012 m.) leidybą pagal "Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009-2015 m. programą" finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. LIT-2-55).
7 priedo (2011 m.) leidybą pagal "Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009-2015 m. programą" finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. LIT-2-74).
51–53 tomų (2016–2018) leidybą pagal „Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą“ finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. LIP-069/2016)
Istorija. Baltistica yra tarptautinis baltų kalbotyros žurnalas, įsteigtas 1965 m. daugiausia Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Kazlausko rūpesčiu. Žurnalą rengia VU Baltistikos katedra, leidžia VU leidykla (iki 1973 m. rengė Lietuvių kalbos katedra, o iki 1992 m. leido Minties ir Mokslo leidyklos). Redaktoriai: Jonas Kazlauskas (1965–1970), Vytautas Mažiulis (1970–1996), Bonifacas Stundžia (nuo 1996). Žurnale straipsnius, recenzijas ir informacijas skelbia viso pasaulio baltistai lietuvių, latvių, anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbomis.
Žurnalas teikia pirmenybę istoriniams, lyginamiesiems ir tipologiniams baltų kalbų ir jų tarmių tyrimams, baltų ir kitų kalbų ryšių klausimams, baltų kalbotyros istoriografijai. Baltistica skelbia mokslines baltistų diskusijas, naujausių baltų kalbotyros veikalų recenzijas, informaciją apie baltų kalbų tyrimus pasaulyje. Nuo 2006 metų žurnalas skiria daugiau dėmesio sinchroniniams dabartinių baltų kalbų tyrimams, įskaitant eksperimentinius, gretinamuosius ir taikomuosius darbus.
2011 m. sukurta žurnalo interneto svetainė, kurioje paskelbtas visas išleistų numerių archyvas ir įdiegta elektroninė leidybos sistema, leidžianti visus žurnalo leidybos proceso veiksmus – publikacijų pateikimą, jų recenzavimą, maketavimą ir kt. – atlikti elektroniniu būdu. Svetainėje panaudota atviro kodo programa Open Journal Systems, kurią žurnalo poreikiams pritaikė VU Filologijos fakulteto specialistai: Marius Tverijonas, Vytautas Rinkevičius, Aida Jungaitytė, Sandra Gaigalaitė, Ernesta Kazakėnaitė. Tekstus vertė Gunta Nešpore, Markas Paura, Florianas Sommeris, Nikita Šibaevas, Jayde‘as Willas. Svetainės sukūrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. LIT-4-20).