The origin of the Lithuanian denominative suffix -yti, ‑ija
Straipsniai
Miguel Villanueva Svensson
Vilniaus universitetas image/svg+xml
Publikuota 2026-01-28
https://doi.org/10.15388/Baltistica.58.1.2507
PDF

Reikšminiai žodžiai

baltų kalbos
baltų-slavų kalbos
veiksmažodis
ī-veiksmažodžiai
kauzatyvai
iteratyvai
denominatyvai

Kaip cituoti

Villanueva Svensson, M. (vert.) (2026) „The origin of the Lithuanian denominative suffix -yti, ‑ija“, Baltistica, 58(1), p. 41–57. doi:10.15388/Baltistica.58.1.2507.

Santrauka

The Baltic denominative suffix Lith. dal-ýti, -ìja, Latv. sàl-ît, -ĩju does not go back to denominatives from i-stems, as generally assumed. It was an offshoot of the Balto-Slavic ī-verbs consisting of the present stem vowel *-i (PIE 3 sg. *prok̑éi̯eti > Bl.-Sl. *praśīti > *praśīt > Bl. *praśī > 3rd person *praśi) + *-i̯a (the universal present stem suffix for denominatives in Baltic). This is in accordance with the development of Balto-Slavic ī-verbs in Baltic.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 3 > >>