Rišlioje kalboje vykstančių fonetinių procesų tyrimai svarbūs formuluojant rekomendacijas fonetinei tekstų transkripcijai, mokant gimtakalbius ir negimtakalbius lietuvių kalbos tarties, kuriant kalbos technologijų produktus – atpažintuvus ir sintezatorius. Tačiau lietuvių kalbos garsų koartikuliacija mažai tirta.
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti svarbesnius žodžių sandūros priebalsių asimiliacijos pagal balso stygų veiklą ir tarimo vietą dėsningumus. Tyrimo objektas – duslieji sprogstamieji [k], [p], [t] ir pučiamieji [s], [ʃ] žodžio galo priebalsiai. Empirinę medžiagą sudaro 32 žodžių junginiai, kurie buvo perskaityti 20 diktorių po tris kartus įprastu ir greitu tempu. Priebalsių asimiliacijai pagal balso stygas nustatyti skaičiuotas duslumo procentas, tarimo vietos asimiliacija nagrinėta remiantis spektro centroidu, degeminacija aiškintasi tiriant trukmę. Visi parametrai nustatyti garsų analizės programa Praat.
Tyrimas leidžia daryti tokias išvadas: a) žodžių sandūroje prieš skardžiuosius priebalsius duslieji priebalsiai suskardėja, b) pučiamieji dantiniai ir alveoliniai priebalsiai žodžių sandūroje patiria tarimo vietos asimiliaciją, c) degeminacija ne visada lydi priebalsių tarimo vietos asimiliaciją. Nepastebėta akivaizdžių sąsajų tarp analizuotų žodžių skiemenų kiekio ir asimiliacijos laipsnio, o tai leidžia manyti, kad rišlioje kalboje fonetinius procesus stabdo ne žodžių, bet didesnių vienetų – fonologinių frazių – ribos.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.