Straipsnyje analizuojama lietuvių kalbos dūrinių su neoklasikiniais dėmenimis struktūra ir jų integracija į lietuvių kalbos žodžių darybos sistemą. Taip pat aptariamas morfologinis neoklasikinių dėmenų statusas. Tyrimas atskleidžia, kad dūriniai su pirmuoju neoklasikiniu ir antruoju indigeniu dėmeniu arba pirmuoju indigeniu ir antruoju neoklasikiniu dėmeniu, išskyrus hibridinius dūrinius su pirmuoju sietiniu kamienu, darybos požiūriu nesiskiria nuo savakilmių dūrinių. Hibridiniai dūriniai, kurių pirmasis dėmuo yra sietinis, pasižymi silpna integracija į lietuvių kalbos sistemą. Pagal sandų tarpusavio santykį dauguma tiriamųjų kaip ir savakilmių dūrinių yra determinatyviniai, o kopuliatyvinių pasitaiko tik vienas kitas.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.