Lietuvių vienaskaitos pirmojo ir antrojo asmens klitinių įvardžių formos XVII a. raštuose
Straipsniai
Auksė Razanovaitė
Vilniaus universitetas image/svg+xml
Publikuota 2014-09-30
https://doi.org/10.15388/Baltistica.49.1.2207
PDF

Esminiai žodžiai

lietuvių
senieji raštai
klitikai
klitiniai įvardžiai

Kaip cituoti

Razanovaitė, A. (2014) „Lietuvių vienaskaitos pirmojo ir antrojo asmens klitinių įvardžių formos XVII a. raštuose“, Baltistica, 49(1), p. 41–70. doi:10.15388/Baltistica.49.1.2207.

Anotacija

Šiame straipsnyje, laikantis anksčiau skelbtų klitinių įvardžių formų analizės ir aprašo principų, nustatytos klitinių įvardžių pozicijos sakinyje klasifikacijos (Razanovaitė 2013, 245—250), nagrinėjamos pirmojo ir antrojo asmens klitinių įvardžių formos, užfiksuotos XVII a. lietuvių raštuose. Apžvelgiant kiekvieną šaltinį, nustatoma klitinio įvardžio pozicija ir žodžio, prie kurio jis šlyja (toliau — šeimininko), atžvilgiu, ir pozicija sakinyje. Prieš aptariant šaltinį, paminima, kiek pirmojo, kiek antrojo asmens klitinių įvardžių formų vartojama. Apibendrinamosiose išvadose pateikiama XVII a. klitinių įvardžių vartosenos suvestinė.

PDF

Nuorodos

Creative Commons License

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Dažniausiai skaitomi to paties autoriaus (-ių) straipsniai