Prijungiamieji laiko sakiniai su ribos reikšmės jungiamaisiais žodžiais 16–17 a. lietuviškuose raštuose

Santrauka

Straipsnyje aprašomi 1591 m. Jono Bretkūno Postilėje (BP), 1599 m. Mikalojaus Daukšos Postilėje (DP) ir Konstantino Sirvydo Punktuose sakymų (I – 1629, II – 1644) (SP) vartojami sudėtiniai prijungiamieji laiko sakiniai su ribos reikšmės jungiamaisiais žodžiais¹ . Tiriamieji liturginiai tekstai² priklauso trims senųjų raštų kalbos variantams^3, todėl jiems būdingi panašūs jungiamųjų žodžių grafiniai, morfologiniai ir darybiniai variantai laikomi to paties jungiamojo žodžio atmainomis. Pavyzdžiui, jungiamojo žodžio kol variantais laikomos kolei / kolai, ikkolei / ikkolai, pakolei / pakolai formos, jungiamojo žodžio neg variantais – (pirm) neg(i) / neng / nei(g). Sakiniai su vieno jungiamojo žodžio variantais nagrinėjami kartu ir sudaro vieną laiko sakinių šeimą. Aprašant kiekvieną laiko sakinių grupę dėmesys kreipiamas į vartojimo dažnumą (pateikiamas absoliutinis ir santykinis dažnumas), aptariami tą pačią semantinę funkciją atliekantys jungiamųjų žodžių variantai, apibūdinama sakinių su skirtingais jungiamaisiais žodžiais semantika ir gramatinė struktūra (dėmenų tvarka, tarinių raiška – laiko ir veikslo formos, modalumo aspektai, atliepiamieji žodžiai ir pan.)