LIE. úošvis
Straipsniai
Gert Klingenschmitt
University of Regensburg image/svg+xml
Publikuota 2026-01-28
https://doi.org/10.15388/Baltistica.43.3.1392
PDF

Reikšminiai žodžiai

lietuvių kalba
uošvis

Kaip cituoti

Klingenschmitt, G. (vert.) (2026) „LIE. úošvis“, Baltistica, 43(3), p. 405–430. doi:10.15388/Baltistica.43.3.1392.

Santrauka

Lie. úošvis ‘Schwiegervater des Mannes, Vater der Ehefrau’ < * ṓk̑u̯ii̯o- kildintinas iš *ṓ-pk̑u̯-ii̯o- (*oh1-pk̑u̯-i i̯o-) ‘tas, kuris (kaip tėvas) priklauso smulkiuosius gyvulius (avis ir ožkas) (kaip kraitį) atgabenančiai (t. y. jaunajai)’. Prielaida šiam pavadinimui atsirasti buvo jaunosios pirkimo paprotys, kuris paliudytas baltų istoriografijos pradžioje ir ankstyvuoju daugelio kitų indoeuropiečių tautų gyvavimo laikotarpiu. Žodis *ṓ-pk̑u̯-ii̯o- su priklausomybę reiškiančiu sufiksu *-ii̯o- yra išvestas iš *ṓ-pu- (*oh1-pu-) ‘tu­rintis (ateinančius) (t. y. atgabenantis) smulkiuosius gyvulius (jaunoji)’. *ṓ-pu- – tai posesyvinis dūrinys su prieveiksminiu pirmuoju sandu. Maždaug toks darinys yra av. apuθrā-, v. persų āßus ‘nėščias’ < *ā-putrā- ‘turintis (ateinančius) vaikus’ < *ō-putlā- ( : s. i. putrá-, av. puθra- ‘sūnus, vaikas’ < *putlo-). Pirmasis dūrinio sandas *ō < *o-h1 yra vardažodžių dūryboje dėsningas šaknies balsių kaitos laipsnis, kuris atitinka *ē < *e-h1, savarankiškai vartojamą kaip adverbą ir prielinksnį, o su veiksmažodžio formomis – kaip preverbą (galiausiai *ē – įvardinio *e/o kamieno vienaskaitos įnagininkas). Antrasis sandas – dūrybos nulemta nulinio laipsnio forma *pu- iš praide. *n. ‘smulkieji gyvuliai (avys ir ožkos)’ (s. i. páśu- n. ir tt.; baltų kalbose – su kentuminiu atliepiniu pr. pecku, lie. trm. pẽkus); plg. maždaug s. i. puru-kṣú- ‘turintis daug (smulkiųjų) gyvulių’ < *pl̥h1u-pú- (: s. i. páśu < *peu), av. druua-fšu- ‘sveikus (smulkiuosius) gyvulius turintis’ < *pu-. Praindoeuropiečių garsų grupė pk̑u̯, be postuluojamo *ṓpk̑u̯ii̯o-, baltų kalbose neaptinkama. Grupė , pagal dėsningus atskirų garsų atliepinius turėjusi išsirutulioti iš p (per ), baltų kalbose yra paliudyta, tačiau jos senumo duomenys neįrodo. Galima manyti, jog pk̑u̯ kintant į šv lūpinis sprogstamasis priebalsis disimiliaciškai išnyko dėl garso u̯ lūpinio tarimo. Garso išnykimą taip pat galėjo paskatinti buvimas priebalsių grupėje. Tendencija paprastinti priebalsių grupes galėjo būti ir vienintelė išnykimo priežastis.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai