Thomas Olanderis nesutinka su tais mano postuluojamais baltų ir slavų kalbų akcentiniais kitimais, kurie priklauso ne tik nuo fonetinių sąlygų, bet ir paradigmos, apimančios paveiktąsias formas, savybių. Jis formuluoja mano vėlyvąjį baltų ir slavų kirčio atitraukimą taip, kad šis apimtų baritonezę, dùkterį tipo žodžių kirčio atitraukimą aiškina analogija, o oksitonezę tapatina su Saussure’o dėsniu lietuvių kalboje ir Dybo dėsniu slavų kalbose. Darytina išvada, kad Olanderio aiškinimas nėra pavykęs.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.