Why does Baltic have the unmarked verbal form of the 3rd person?
Straipsniai
Letas Palmaitis
Vilniaus universitetas image/svg+xml
Publikuota 2026-01-28
https://doi.org/10.15388/baltistica.24.2.159
PDF

Kaip cituoti

Palmaitis, L. (vert.) (2026) „Why does Baltic have the unmarked verbal form of the 3rd person?“, Baltistica, 24(2), p. 138—141. doi:10.15388/baltistica.24.2.159.

Santrauka

Dviskaitos-daugiskaitos paradigma formavosi skirtingose ide. dialektų zonose nepriklausomai, bet analogiškai. Tematiniuose vardažodžiuose jai buvo vartojamos tos pačios prieveiksminės (neparadigminės) formos *-ō(+ -s-), *-ai(-oi)/-ei( + -s-), kurios vartojamos vienaskaitos (be -s) lokatyvo ir instrumentalio variantams. Iš pradžių *-os, *-ai(-oi)/-ei turėjo ne daugiskaitinę, bet kuopinę reikšmę. Be to, nesigmatinė forma *-ai(-oi) /-ei siejosi ir su inertyvine („inaktyvine“) reikšme. Pasirinkę vardininkui formą *-ai/-ei, baltai ilgą laiką išlaikė tas abi jos reikšmes, kurios nereikalavo veiksmažodinio predikato 3 asmens daugiskaitos ir (antroji reikšmė) linko į inertyvinės reikšmės 3 asmens formą, t.y. į Viač. Ivanovo II serijos grynakamienę (-ej-a!), iš esmės vardažodinę formą. Netematinių kamienų vardažodžiai buvo daugiausia inertyvai, todėl šitoks derini­mas įsigalėjo ir jų tarpe. Tiek I serijos -t(i)-, tiek II serijos grynakamienė forma vienodai derėjo prie vienaskaitinio veiksnio. Prie daugiskaitinio, t.y. kuopinio, kur kas labiau tiko grynakamienė forma, kuri dėl dažnesnio vartojimo ir ėmė išstumti pirmąją.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

<< < 1 2 3