Pridėtinis h- senuosiuose lietuvių raštuose – priegaidės ženklas?
Straipsniai
Aleksas Girdenis
Vilniaus universitetas image/svg+xml
Publikuota 2026-01-28
https://doi.org/10.15388/baltistica.23.2.2020
PDF

Reikšminiai žodžiai

lietuvių senieji raštai
pridėtinis h
priegaidė

Kaip cituoti

Girdenis, A. (vert.) (2026) „Pridėtinis h- senuosiuose lietuvių raštuose – priegaidės ženklas?“, Baltistica, 23(2), p. 193—197. doi:10.15388/baltistica.23.2.2020.

Santrauka

Графическая протеза h- в „Постилле“ М. Даукши перед гласными долгого ударного слога обозначает акутовую (резкую, нисходящую) слоговую интонацию, ср.: hoius = ožius „(вин. п. мн. ч.) козлов”, hôras = óras „воздух, погода”, hûkis = ū́kis „хозяйство“, hûkinikas = ū́kininkas „хозяин“. Графема h- приспособлена для данной цели потому, что в абсолют­ном начале слова акутированные гласные факультативно произносятся с твердым (иногда — и с h-образным) приступом — артикуляцией, в известной степени родственной согласному типа h, встречаемому в соседних языках.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

<< < 1 2 3 4 5 > >>