DĖL LIETUVIŲ KALBOS KLAUSIAMŲJŲ SAKINIŲ ANALIZĖS
Komunikacinė intencija „stimuliavimas užpildyti informacijos spragą“ atitinka komunikacinės veiklos tipą klausti, išreikštą klausimo-atsakymo funkciniu vienetu. Kalbinės klausimo išraiškos priemonės gali būti įvairios, nors svarbiausiųjų atstovu laikomas klausiamasis sakinys. Nesunku įrodyti, kad formaliai apibūdintas klausiamasis sakinys (leksikos, intonacijas, žodžių tvarkos atžvilgiu) nei vartojamas tiktai intencijai „klausti“ realizuoti (plg.: – Ar negalėtumėt iškviesti greitąją pagalbą? – = (mandagus) prašymas, kuris iš adresato reikalauja ne informacijos spragos užpildymo, bet apskritai veiklos), nei yra vienintelė jos išraiškos forma (plg. : – Išaiškink savo vakarykštį elgimąsi? – = liepimas, laukiant informacijos iš adresato pusės). Todėl siūloma ne pagal formą, bet pagal komunikacinę funkciją atskirti visus klausiamojo pobūdžio pasakymus nuo neklausiamųjų. Taigi, aprėpdama tam tikru mastu sakinio/pasakymo ryšius su kontekstu ir su komunikacine situacija, funkcinė analizė nagrinėja kalbinių priemonių tarpusavio sąveiką, kuri sąlygoja atitinkamą klausimo supratimą.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.