Straipsnyje, remiantis XXI a. 2-ojo dešimtmečio tarmių garso įrašais, pristatomas Zinkevičiaus ir Girdenio skirstymo vakarų aukštaičių šiauliškių ir su jais besiribojančių vakarų, rytų ir pietų aukštaičių šnektų tyrimas. Nagrinėjamas šnektas lietuvių tarmių klasifikacijose skiriančių ir joms būdingų tarminių požymių analizė rodo, kad nedideli vienų skiriamųjų ypatybių vartosenos pokyčiai veikiausiai aiškintini tarmių tarpusavio, jų ir bendrinės kalbos sąveika. Kitos skiriamosios ypatybės, fiksuotos garso įrašuose, gali būti siejamos su bruožais, būdingais tradicinės šnektos ir vietinės lenkų kalbos pagrindu besiformuojančiam antriniam dialektui.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.