Kretingos žydų bendruomenės žūtis 1941 m. vasarą ir rudenį.

Santrauka

Šiame straipsnyje yra tiriama Kretingos žydų bendruomenės žūtis 1941 m. vasarą ir rudenį. Darbe išskiriami du žydų žūties etapai. Pirmasis etapas – tai žydų izoliavimas 1941 m. birželio antrojoje pusėje. Kretingos turgaus aikštėje birželio 24 d. buvo suimta apie 340 žydų vyrų (maždaug nuo 14 iki 60 metų amžiaus), o birželio 26–27 d. – apie 540 žydų tautybės moterų, vaikų ir pagyvenusių vyrų. Vyrai buvo uždaryti sinagogoje, kalėjime ir policijos areštinės patalpose, kurios greta savo pagrindinės paskirties atliko ir laikinų koncentracijos stovyklų funkcijas. Žydų tautybės moterys, vaikai ir pagyvenę vyrai (apie 560 asmenų) buvo uždaryti į mažąjį getą, neturėjusį savivaldos. Vienais duomenimis, getas buvo Pryšmančių dvare, kitais – Kretingos mieste, Kluonalių (Taikos) gatvėje buvusioje daržinėje. Apie 100 mažojo geto kalinių, t. y. moterų, buvo išvežta į stovyklą prie Valteriškių kaimo (Palangos vls.).

Antrasis žydų žūties etapas – naikinimo operacijos. Kvecių miškelyje 1941 m. birželio pabaigoje sušaudyta apie 330 žydų vyrų. Tikėtina, kad 1941 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. čia galėjo būti sušaudyta ir palaidota apie 230 žydų tautybės moterų, vaikų ir pagyvenusių vyrų. Taigi Kvecių miškelyje galėjo būti palaidota iš viso apie 560 žydų. Kretingos žydų kapinėse sušaudyta ir kitais būdais nužudyta apie 230 žydų tautybės moterų, vaikų ir pagyvenusių vyrų. Čia palaidoti ir 7 žydai vyrai, kurie buvo sušaudyti prie tvenkinio ties vienuolynu. Iš viso čia palaidota apie 237 Kretingos valsčiaus žydų bendruomenės nariai. 1941 m. spalio 12 d. Kunigiškių miške (Palangos vls.) kartu su kitais stovyklos prie Valteriškių kaimo kaliniais, t. y. Palangos žydų bendruomenės nariais, buvo sušaudyta ir apie 100 Kretingos žydų bendruomenės moterų. Kvecių miškelis ir Kretingos žydų kapinės yra ne tik žydų, bet ir kitos tautybės asmenų, įtariamų buvus lojaliais sovietų režimui, žūties vieta. Kvecių miškelyje palaidoti 43, o Kretingos žydų kapinėse – 21 nežydų tautybės asmuo.

Kretingos žydų bendruomenės žūtis 1941 m. vasarą ir rudenį buvo vokiečių okupacinės valdžios įstaigų (vokiečių karo komendantūros, civilinės administracijos, karo lauko žandarmerijos, Tilžės operatyvinio būrio) ir lietuvių institucijų (savivaldos, viešosios, saugumo ir kriminalinės policijos, pagalbinės policijos) bendradarbiavimo padarinys. Didžiausia atsakomybė už Kretingos žydų bendruomenės žūtį tenka Tilžės operatyviniam būriui, Telšių apygardos Kretingos rajono saugumo ir kriminalinės policijos pareigūnams. Šios abi įstaigos organizavo žydų ir kitų asmenų žudynes. Kitoms įstaigoms teko pagalbinis vaidmuo. Kretingos apskritis nuo kitų Lietuvos apskričių (pvz., Vilniaus, Kauno, Kėdainių) skyrėsi tuo, kad žydų ir kitų asmenų naikinimo operacijoms vykdyti nebuvo pasitelkiami lietuvių savisaugos batalionai, čia nebuvo didžiųjų getų kaip Kaune, Vilniuje, Šiauliuose.

Kretingos valsčiuje ir apskrityje 1941 m. vasarą ir rudenį prie žydų ir kitų asmenų persekiojimo ir naikinimo netiesiogiai prisidėjo apie 731 vietos gyventojas; tai buvo pareigūnai, kurie dirbo lietuvių savivaldos įstaigose (32 asmenys), viešojoje policijos (93), saugumo ir kriminalinėje policijoje (6), tarnavo pagalbinėje policijoje (apie 600 asmenų). Kretingos mieste ir valsčiuje prie žydų naikinimo prisidėjo apie 86 asmenys, t. y. 4 savivaldybės, 6 saugumo ir kriminalinės policijos, 26 viešosios policijos įstaigų pareigūnai ir apie 50 pagalbinės policijos narių. Nustatyta, kad 242 asmenys iš 731 atliko veiksmus, susijusius su jų netiesioginiu dalyvavimu vykdant žydų ir kitų asmenų persekiojimą ir naikinimą. Taip pat nustatyta, kad iš 242 asmenų visoje Kretingos apskrityje tiesiogiai dalyvavo žydų ir kitų asmenų naikinimo operacijose, t. y. šaudė ir kitais būdais žudė, apie 79 asmenys, o Kretingos mieste ir valsčiuje apie 11 asmenų.