Pokario metai buvo sudėtingas išbandymo laikotarpis Lietuvos žmonėms ir visuomeninėms struktūroms, taip pat ir Bažnyčiai. Tuometinė Lietuvos visuomenė buvo stipriai religiškai angažuota ir konfesiniu atžvilgiu gana homogeniška, todėl Katalikų Bažnyčios įtaka jai buvo didžiulė. Taigi Bažnyčios santykis su rezistenciniu judėjimu buvo svarbus veiksnys pokario Lietuvos istoriniuose procesuose. Kita vertus, tai buvo iššūkis pačiai Bažnyčiai, turėjęs didelę įtaką jos tolesnei raidai sovietų totalitarinės sistemos sąlygomis. Pranešime norėta detaliau panagrinėti kai kuriuos šios svarbios pokario istorijos problemos aspektus, nepretenduojant į išsamų ir visapusišką jos tyrimą. Bus mėginama atsakyti į tokius klausimus: kokia buvo Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchų pozicija ginkluotojo pasipriešinimo atžvilgiu? kas ir kaip ją lėmė? kaip ir kodėl ji kito? kokia buvo partizanų reakcija į ją? koks santykis tarp oficialios Bažnyčios pozicijos ir eilinių dvasininkų praktinės veiklos?
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.