Straipsnyje keliamas tikslas apžvelgti ir įvertinti 1944 m. birželio 3 d. vokiečių baudėjų įvykdytos itin žiaurios masinės teroro akcijos Lietuvoje Pirčiupių (Naujųjų Pirčiupių) sudeginimo, masinio žmonių žudynių istoriografiją ir šaltinius. Siekiama išsiaiškinti jos priešistorę (istorinį kontekstą), priežastis, vyksmą, pasekmes. Taip pat – kaip kaimo egzekucijos istorija buvo politizuojama, panaudojama propagandos tikslams: sovietinėje istoriografijoje stengtasi įrodyti, kad egzekucijoje dalyvavo „buržuaziniai nacionalistai“. Išeivijos autoriai teigia, esą sovietų partizanai buvo Pirčiupių naikinimo bendrininkai, išprovokavę vokiečius keršto akcijai. Propaganda įvykdytą nusikaltimą lygino su sovietų represinių struktūrų įvykdytomis masinių represijų akcijomis Lietuvoje vokiečių ir sovietų okupacijų metais. Aiškinama, kokius faktus sovietinėje istoriografijoje stengtasi nutylėti, kokių netikslumų pasitaiko visose istoriografijose. Pateikiami archyvinių šaltinių duomenys, iki šiol likę istorinių tyrinėjimų apie Pirčiupius nuošalyje. Apžvelgiami svarbiausi žinomi N. Pirčiupių kaimo sunaikinimo istorijos šaltiniai, kai kurių jų atsiradimo istorija.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.