Lietuvos įvaizdžio sampratos istorinis tapsmas ir kaita: nuo „barbarybės istorijos“ iki „istorijos aukos“
Žiniasklaida ir komunikacija
Gintaras Aleknonis
Publikuota 2017-05-22
https://doi.org/10.15388/Im.2017.77.10704
PDF

Reikšminiai žodžiai

įvaizdis
viešieji ryšiai
propaganda
komunikacijos strategija
viešųjų ryšių kampanija

Kaip cituoti

Aleknonis G. (2017) „Lietuvos įvaizdžio sampratos istorinis tapsmas ir kaita: nuo „barbarybės istorijos“ iki ,istorijos aukos‘“, Informacijos mokslai, 770, p. 7-25. doi: 10.15388/Im.2017.77.10704.

Santrauka

Analizuodami Lietuvos įvaizdžio sampratą, galime išskirti dvi svarbiausias tyrimų kryptis: senųjų vals­tybės ir jos gyventojų paminėjimų apžvalgas bei teoriškai įprasmintas šiuolaikinių viešųjų ryšių orga­nizatorių pastangas pristatyti Lietuvą pasauliui. Įvairių sričių mokslininkai ir praktikai labai skirtingai supranta pačią įvaizdžio sąvoką, suteikdami jai ir istorinę ar literatūrinę, ir vadybinę ar politinę prasmę. Lietuvos tyrimų erdvėje noriai eksploatuojamas įvaizdis nėra pakankamai konceptualizuotas. Įvaizdyje glūdi didžiulis informacijos iškraipymo ir pri(si)taikymo potencialas, atsiskleidžiantis visuose įvaizdžio gyvavimo tarpsniuose – jį kuriant (ar jam atsirandant), sklindant (ar jį platinant), vartojant, priimant ar atmetant. Įvaizdį reikėtų aiškinti kaip ypatingą komunikacijos vienetą, kurio svarbiausieji bruožai ge­riausiai atsiskleidžia skirtingais būdais analizuojant konkretaus įvaizdžio istorinį tapsmą.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.