Socialinių darbuotojų patirtis teikiant paslaugas tėvams, turintiems negalių ir auginantiems vaikus, neturinčius negalių
Pastaraisiais metais daug kalbama apie neįgaliuosius – žmones, turinčius specialiųjų poreikių, jų socialinę integraciją, paramą ir pagalbą jiems, tačiau labai dažnai šeima, kurioje yra neįgalių asmenų, lieka nuošalyje, tarsi jos ta problema neliestų. Neįgalūs tėvai labai dažnai turi specifinių sunkumų: jų pareigos ir atsakomybė dar labiau padidėja, šeima tampa pagrindine, o kartais ir vienintele tiesiogine aplinka tokių tėvų vaikui. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į visą šeimą, o ne į atskirus jos narius. Straipsnio tikslas – atskleisti socialinių darbuotojų patirtį, teikiant paslaugas tėvams, turintiems negalių ir auginantiems vaikus, neturinčius negalių.
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūruotas interviu, kokybinė turinio analizė.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžiausios problemos, su kuriomis susiduria neįgalūs tėvai ir jų sveiki vaikai, yra socialinės ir psichologinės. Tyrimo dalyviai akcentuoja, jog neįgaliems tėvams, auginantiems sveikus vaikus, būtinos konsultavimo, informacijos teikimo, materialinės, transporto organizavimo, psichologinės pagalbos, dokumentų parengimo dėl pašalpų ar kompensacinės technikos įsigijimo paslaugos. Informantai nurodo, kad neįgaliems tėvams labai svarbi yra savigalba ir profesinė integracija.