Straipsnyje nagrinėjamas senosios baltarusių literatūrinės kalbos žodyninės sudėties raidos klausimas, t. y. buitinė leksika, atsiradusi senojoje baltarusių kalboje 15–16a., kai rytų slavų kalbos egzistavo atskirai. Lyginant ją su senosios rusų kalbos leksika, straipsnyje bandoma išskirti tuos žodžius, kurie būdingi tik senosios baltarusių kalbos paminklams.
Visą buitinę leksiką, kuri skiria senosios baltarusių raštijos paminklų kalbą nuo senosios rusų kalbos, kilmės atžvilgiu galima suskirstyti į tris grupes:
I. Bendrosios slavų kalbos ir rytų slavų kalbų žodžiai, aptinkami nagrinėjamuose paminkluose kita reikšme, negu jie vartojami senojoje rusų kalboje.
II. Nauji vediniai, padaryti iš bendrosios slavų ir rytų slavų kalbų žodžių.
III. Skoliniai.