KNYGOS ISTORIJOS KOMISIJOS (1966–1990) VAIDMUO SKATINANT KNYGOS MOKSLĄ LATVIJOJE (ANGLŲ K.)
The National Library of Latvia
14 K. Barona Street, Riga LV-1423, Latvia
E-mail: Jana.Dreimane@lnb.lv
Šeštojo dešimtmečio pabaigoje Latvijoje, kaip ir kitose sovietinėse respublikose bei Europoje, vyravo tendencija atskirti knygos mokslą ir jo unikalų
tyrimų objektą – knygą – nuo visų kitų humanitarinių mokslų. Kuriant ir plėtojant Latvijos knygų mokslą svarbus vaidmuo teko Latvijos SSR valstybinei Bibliotekai (šiuo metu – Latvijos nacionalinė biblioteka, toliau ją vadinsime Valstybine biblioteka) bei LSSR mokslų akademijos fundamentinei bibliotekai (šiuo metu – Latvijos universiteto akademinė biblioteka, toliau ją vadinsime Fundamentine biblioteka); jose buvo atliekami vertingi ir išsamūs Latvijos knygos istorijos tyrimai. Ketvirtį amžiaus trukusi santykinai atvira ir stabili akademinėms diskusijoms aplinka leido įsteigti Knygos istorijos komisiją.
1965 metų gruodžio 14 dieną keturi šios tyrimų srities entuziastai (Aleksejs Apīnis, Konstantīns Karulis, Kārlis Egle ir Eiženija Peile) pasiūlė įkurti Knygos istorijos komisiją (toliau – Komisija). Iš pradžių Komisija buvo sudedamoji dalis Jungtinės bibliotekų tarybos, kuri veikė Latvijoje nuo 1955 metų. 1967 metų pabaigoje likvidavus Jungtinę bibliotekų tarybą, Komisija buvo perduota Mokslų akademijos žiniai. Nuo to laiko bendradarbiavimas su aukštesnėmis instancijomis turėjo vykti per Fundamentinės bibliotekos direktorių, o ataskaitos apie veiklą pateikiamos jam. Faktiškai dėl susirinkimų dienotvarkės spręsdavo Valstybinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius, dažniausiai A. Apīnis, kuris parengdavo pranešėjams prasmingų klausimų. Dauguma susirinkimų vykdavo Valstybinės bibliotekos patalpose, išskyrus vasarą – bent kartą per mėnesį.
Pagrindinės Komisijos veiklos kryptys: 1) identifikuoti ir vienyti tyrimo institucijas bei pavienius tyrėjus, 2) vertinti tyrimų pasiekimus ir rengiamas publikacijas, 3) skatinti straipsnių rinkinių ir kitos medžiagos, susijusios su Latvijos knygos istorija, publikavimą, 4) organizuoti savo srities mokslines konferencijas.
Komisijos susirinkimų protokolai (išsaugoti Latvijos nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje) rodo, kad nuo 1966 iki 1990 metų įvyko daugiau kaip 180 susirinkimų. Viešųjų susirinkimų dalyviams nebuvo keliama jokių formalių reikalavimų. Susirinkimuose buvo pateikiamos ataskaitos apie Lietuvos, Estijos, Rusijos ir sąjungines knygos mokslo konferencijas, knygų muges bei parodas, buvo aptariamos knygų leidybos ir spausdinimo problemos Sovietų Sąjungoje ir užsienyje, taip pat šiuolaikinės knygos meno tendencijos. Labai dažnai susirinkimai prasidėdavo nuo rengiamų spaudai publikacijų vertinimo. Reikėtų pažymėti, kad dauguma pranešimų (jų iš viso buvo perskaityta 330) buvo skirti knygų leidybai ir spausdinimui (daugiau kaip 100) ir visi jie buvo aukštos kokybės. Aktualios nūdienės problemos buvo aptariamos daug rečiau (apie 50 pranešimų). Pasitaikė po keletą pranešimų knygos mokslo teorijos, knygos meno istorijos, knygos istorijos kitose šalyse, bibliografijos istorijos, santykių su kitomis šalimis knygos leidybos srityje, knygų prekybos istorijos, bibliotekininkystės, skaitymo sociologijos, rankraštinių knygų istorijos, cenzūros ir skaitymo psichologijos temomis. Dauguma susirinkimuose aptartų tyrimų vėliau buvo publikuota mokslinėje, populiariojoje spaudoje, taip pat kaip straipsniai laikraščiuose ir žurnaluose.
Devintajame dešimtmetyje moksliniai pristatymai ir diskusijos vyko vis rečiau. Dešimtmečio pabaigoje Valstybinė biblioteka atsisakė organizuoti susirinkimus ir perleido šią teisę Fundamentinei bibliotekai, kuri jau organizavo seriją panašių renginių, pavadintų „Misiņš klubs“. 1989 metų gruodžio mėnesio susirinkime buvo paskelbta, kad Komisija išgyvena krizę ir kad reikia grįžti prie istorinių tyrinėjimų. Paskutinis Komisijos susirinkimo protokolas datuotas 1990 metų gegužės 30 diena. Komisija įtvirtino aukštus Latvijos knygos mokslo tyrimų standartus. Tyrimo darbų ir rengiamų publikacijų aptarimą būtų galima palyginti su pirminiu redagavimu. Tai leido tyrėjams patikslinti tyrimų metodologiją, publikacijų struktūrą, ištaisyti klaidas ir trūkumus. Komisijos
veikla suteikė galimybę susipažinti su jau užbaigtų, bet dar nepublikuotų tyrimų rezultatais. Tai buvo ypač svarbu iš pradžių, kol periodinių leidinių sistema šioje srityje nebuvo išplėtota.
THE COMMISSION OF BOOK HISTORY (1966−1990) AS THE LATVIAN BOOK SCIENCE PROMOTER
JANA DREIMANE
Abstract
In the article, the role of the Commission of Book History in the establishment and sustainable development
of the Latvian book science is considered. The minutes of meetings and other materials of the Commission (they have been preserved in the National Library of Latvia) give evidence about the establishment
of the Commission in 1965, its tasks, chairmen and most active participants, its principles and trends of work, initiated academic activities, discussed research works and upcoming publications, as well as about the abolishment of the Commission in 1990. The article gives information on particular decisions of the Commission, which had a significant impact on the further research of Latvian book history.
Key words: Latvian book science, history of Latvian book, Latvian book publishing, National Library of Latvia, Academic Library of the University of Latvia