Straipsnyje nušviečiama 1818–1822 metais Vilniuje veikusios tipografinės draugijos veikla. Ši draugija buvo įkurta 1818 m. universiteto iniciatyva paremti jo oficialiam organui “Dziennik Wileński”. Pirmuoju draugijos prezidentu buvo išrinktas žymus kompozitorius M. K. Oginskis, direktorium visą laiką buvo Vilniaus universiteto profesorius A. Beku. Draugijai priklausė Vilniaus universiteto profesoriai Z. Nemčevskis, A. Mianovskis ir kt., Vilniaus universiteto istorikas M. Balinskis, spaustuvininkai J. Zavadskis ir A. Marcinovskis ir daug kitų žinomų ano meto mokslo ir visuomenės veikėjų, taip pat daugelis Lietuvos didikų-mecenatų.
Draugijos narys turėjo įsigyti 100, o vėliau 50 arba 25 rublių vertės akciją. Vyriausias draugijos organas buvo visuotinis jos narių susirinkimas.
Vilniaus tipografinės draugijos tikslas buvo pigių knygų lenkų kalba leidimas; tuo Draugija stengėsi populiarinti knygą liaudyje, pakelti jos kultūrinį lygį. Draugija tikrai yra išleidusi populiarių ir liaudies mėgstamų knygų: I. Krasickio “Pasakų” du leidimus, kurie buvo išplatinti labai greit, 10 tomų I. Krasickio raštų, taip pat J. Chodzkos didaktinę apysaką “Pan Jan ze Swisloczi” (“Jonas iš Svisločės”), suvaidinusią teigiamą vaidmenį. Netrukus, 1823 m., su priedu “Giesmė mužikėlio” ši apysaka buvo išversta į lietuvių kalbą. Nors ji neturėjo meninės vertės, bet jos išleidimas yra svarbus kaip pirmasis mėginimas leisti grožinę prozą lietuvių kalba. Knyga plačiai paplito liaudyje.
Svarbus indėlis į Vilniaus leidybos istoriją yra periodinio leidinio “Dziennik Wileński” leidimas. Jis ėjo ketverius metus ir buvo vienas pirmųjų mokslinių žurnalų Lietuvoje ir Lenkijoje. Jame savo veikalus spausdino Vilniaus universiteto profesoriai ir studentai. Galima drąsiai tvirtinti, kad daugelis ano meto istorijos, literatūros, visuomeninių ir kt. klausimų be jo mums nebūtų žinomi. Ir šiandien Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos mokslininkai dažnai naudojasi šiuo žurnalu.
1820 metais Draugija išleido rusų dramaturgo Kniažnino (1742–1791) raštų tritomio vertimą į lenkų kalbą.
Lietuvos Statuto pakartotinis leidimas yra vertingas Draugijos veiklos paminklas.
Draugijos leidiniai buvo pigūs, kruopščiai redaguojami ir spaustuviniu atžvilgiu gerai išleisti. Pažymėtina, kad Draugija platino savo leidinius didžiulėje teritorijoje toli nuo Lietuvos ribų – nuo Volynės, Podolės užkampių iki Varšuvos.
Per savo egzistavimo laikotarpį (1818–1822) Vilniaus tipografinė draugija, be žurnalo “Dziennik Wileński”, išleido dar 19 tomų knygų.
Leidyklos, kuri tvarkėsi visuomeniniais pagrindais ir kurios tikslas buvo ne pasipelnymas, o visuomeninė nauda, įkūrimas Vilniuje XIX a. pirmajame ketvirtyje yra pažangus reiškinys, o jos leidiniai – vertingas indėlis į Lietuvos kultūros istoriją.