AR KNYGOS ISTORIJA TURI ATEITĮ?

Santrauka

Knygos istorijos ateitis vis dar miglota. Šiuo metu ji klesti, bet tai dar nereiškia, kad taip bus ir ateityje. Knygos istorija – platus dalykas, bet ji ir toliau turi plėstis, kad apimtų visas sritis, kurias reikia išstudijuoti aiškinant, kaip kuriami, dauginami, platinami, naudojami ir saugomi visokių rūšių tekstai (įskaitant periodinius leidinius, brošiūras, trumpalaikius spaudinius ir knygas). Mums ypač svarbu daugiau žinoti, kaip informacija buvo perduodama per laiką ir erdvę praeityje. Teks išsiaiškinti, kokie buvo keliai Asirijoje, Romos imperijoje, Kinijoje ir Japonijoje bei XVIII ir XIX šimtmečių Europoje. Reikia plačiau tirti, kaip tokie krašto vidaus vandenų keliai, kaip Tigras ir Eufratas, Nilas, Jangtzė ir Reinas, padėjo tenkinti skaitytojų bendrijų poreikius, ar dažnai buvo prekiaujama knygomis Graikijos ir Romos imperijų bei Viduramžių Europos pakrantėse. Reikės suprasti transokeaninių kelių svarbą knygos pramonei XVIII ir XIX amžiais. Įvairių kultūrų pašto sistemų atsiradimas atliko lemiamą vaidmenį knygų prekyboje, taip pat bankų ir kredito sistemų pajėgumas visiškai aptarnauti knygų muges ir plėtoti tarptautinę knygų prekybą. Nacionalinių, o paskui ir tarptautinių telegrafo sistemų diegimas XIX amžiaus pabaigoje leido įgyvendinti tarptautinę autorių teisių ir išnaudoti literatūrinės nuosavybės sistemas. XVIII ir XIX amžiais atsirado nauji informacijos perdavimo būdai (įskaitant fotografiją, telefoną, kiną, radiją, televiziją, vaizdo ir tinklo techniką), kurie tiesiogiai veikia knygą ir jos aplinką. Todėl turime žvelgti į knygos istoriją platesniame kontekste – kaip į komunikacijos istorijos sudedamąją dalį. Komunikacijos istorija garantuoja, kad šis dalykas bus pakankamai platus save paaiškinti ir pakankamai svarbus, kad nepatirtų smulkesnių ir mažiau svarbių disciplinų likimo. Kai kurie knygos istorikai jau juda šia kryptimi, o nauji poslinkiai Londono universitete, kaip tikimės, padės pagreitinti šiuos procesus. 2010 m. rengiame seriją simpoziumų apie komunikacijos istoriją: kelius ir jų kultūras, pašto sistemas, bibliotekas kaip informacijos perdavimo stotis, antologijas ir jų rengimą, žemėlapius ir diagramas, informacijos tabuliavimą, bankus ir pinigų pervedimą, laivininkystę ir krovinių gabenimą, komunikaciją kaip standartizavimo, reguliavimo ir patikimumo procesą („Man gerai ir tau gerai”), cenzūrą ir kontrolę, blogų žinių perdavimą, klaidingą perskaitymą ir dezinformaciją. Tikimės šios serijos pagrindu išleisti knygą. Be to, per artimiausius metus ketiname įkurti kuklų virtualų komunikacijos muziejų žiniatinklyje.