Vaizdinių galia: vaizdinė vietinių Ukrainos SSR laikraščių kalba XX a. 4-ojo dešimtmečio pradžioje

Santrauka

XX a. 4-ojo dešimtmečio pradžioje Ukrainos SSR vietinė spauda, be tekstinių straipsnių, dažnai spausdindavo vizualinius elementus, kurie, nepaisant prastos kokybės, turėjo didžiulį propagandinį potencialą. Šie laikraščiai, skirti daugiausia kaimo gyventojams, su savo auditorija bendravo tiesioginiu ir nurodomuoju tonu. Be to, dėl griežtos cenzūros jie niekada nebuvo iliustruojami vaizdais, atspindinčiais realias socialines ir ekonomines problemas bei taip kompromituojančiais sovietinį režimą. Todėl šio straipsnio tikslas yra ištirti Ukrainos SSR rajonų (t. y. provincijos) lygmens laikraščiuose vyravusius publikuotus vaizdinius tipologiniu bei komunikaciniu aspektais.

Tyrimo išvados leidžia teigti, kad pasitelkiant gyvūnų simbolizmą bei žinomas idiomas, taip pat karikatūras buvo formuojami tiek vidaus („buožių“, kunigų ir kt.), tiek išorės (Vakarų kapitalistinių šalių) priešų įvaizdžiai. Tuo tarpu komunistų vadų ir produktyviausių darbuotojų (tiek vyrų, tiek moterų) vaizdais skaitytojams buvo kuriami sektinų pavyzdžių įvaizdžiai. Tuo pat metu laikraščių vizualinio turinio pagrindą sudarė inscenizuoti grupinių portretų ir dirbančių žmonių nuotraukos bei pramoniniai vaizdai, rodantys idealizuotą „komunistinį rojų“ – pseudorealybę, turėjusią atspindėti neva sparčius ir sėkmingus ekonominius pokyčius. Laikraščiuose taip pat buvo naudojami sovietinių ir Vakarų ginklų ir (arba) karinio personalo atvaizdai, siekiant išlaikyti skaitytojų pasirengimo galimai karinei agresijai būseną, tačiau nekeliant panikos. Be to, monumentalios, sudėtingos ir daugiasluoksnės iliustracijos, primenančios tradicinius politinius plakatus, dažnai buvo įtraukiamos į spaudos leidinius, skirtus valstybiniams minėjimams. Daugelyje jų buvo vaizduojami tobulai atrodantys sovietiniai vyrai ir moterys, atspindintys SSRS didybę.

Galiausiai galima teigti, kad vietinei Ukrainos SSR rajonų spaudos vizualinei kalbai buvo būdingas emocingumas, paprastumas ir betarpiškumas, kurių tikslas – mobilizuoti gyventojus nesavanaudiškam darbui „savo socialistinės Tėvynės labui“ ir aktyviai remti sovietų valdžios politiką.