Straipsnis pradedamas asmeniniu ekskursu į autoriaus santykį su bibliografu Vladu Žuku. Toliau analizuojamos V. Žuko atsiminimų knygos, publikuotos po 1990 m. Aptariant šias publikacijas, rekonstruojamos V. Žuko ankstyvojo gyvenimo detalės, ypatingas dėmesys skiriamas vėlesniems jo santykiams ir pasakojimams apie šalia buvusius žmones – Juozą Balčikonį, Antaną Venclovą, Eugenijų Meškauską, Joną Dumčių ir kt. Straipsnyje siekiama apibūdinti publikuotų V. Žuko egodokumentų pobūdį, kartu juos vertinant šaltiniotyriniu požiūriu. Teigiama, kad V. Žuko atsiminimų knygos yra patikimas istorinis liudijimas, daugiasluoksniškai atskleidžiantis sovietinės Lietuvos epochą. Jos gali būti interpretuojamos ir kaip specifinis refleksijos atvejis, liudijantis, kaip XX–XXI a. sandūroje žmogus bandė prisiminti ir interpretuoti sovietinės Lietuvos kultūrinę aplinką.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.