PABĖGĖLIŲ STOVYKLŲ VOKIETIJOJE DOKUMENTAI (1945–1950) LATVIJOS AKADEMINĖJE BIBLIOTEKOJE

Santrauka

Latvian Academic Library
Rupniecibas str. 10, LV-1235, Riga, Latvija
E-mail: gjaunmuktane@lib.acadlib.lv

Latvijos akademijos bibliotekos Rankraščių ir retų knygų skyrius turi didelę vadinamojo Mažosios Latvijos laikotarpio rankraščių kolekciją. Ją sudaro per 250 saugojimo vienetų, arba 3000 atskirų dokumentų.
Mažosios Latvijos, arba Latvijos Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių stovyklų, laikotarpiu (1945–1950) latviai buvo sukūrę etninę bendriją palyginti nedidelėje 250 000 km2 teritorijoje. Ši bendruomenė turėjo gerai organizuotą centrą, kuris skatino švietimo ir kultūros veiklą, plėtojo spaudą ir knygų leidybą.
Didžiausia šio laikotarpio kolekcija priklauso Juriui Soikanui (1920–1995) – dailininkui, grafikui, pedagogui ir meno istorikui. Ji apima menininkų, rašytojų, žurnalistų, kitų asmenų laiškus, rašytus J. Soikanui iš įvairių pabėgėlių stovyklų Vokietijoje. Joje taip pat yra apie 400 J. Soikano originalių piešinių, paveikslų, knygų viršelių ir iliustracijų, kitų darbų.
Įdomios medžiagos, apibūdinančios šį laikotarpį, galima rasti rašytojo ir žurnalisto Arturo Plaudžio (1915–2004), rašytojo ir žurnalisto Oļģerto Liepiņio (1906–1983), meno kritiko ir advokato Hugo Vītolio (1900–1976), rašytojo ir dailininko Jānio Sarmos (1884–1983), spaudos veikėjo Zigurdo Ritmanio (1923–1996), rašytojo Jānio Jaunsudrabiņio (1877–1962) ir kitų kolekcijose. Dažniausiai tai laiškai, taip pat kiti dokumentai iš pabėgėlių stovyklų laikotarpio, rašytojų autobiografijos, dienoraščiai, įvaiSantraukarūs rankraščiai, nuotraukos, kultūros renginių programos ir kita medžiaga. Visi šio laikotarpio rankraščiai gali būti suskirstyti į kelias pagrindines temines grupes.
Pirmiausia – tai kova, kad išliktum. Laiškuose smulkiai aprašomos stovyklų gyvenimo sąlygos, kortelės, galimybės dirbti ir užsidirbti pragyvenimui. Aprašymai įvairūs, nes ir laiškų rašytojai, ir stovyklos skiriasi. Taip pat aprašoma konkurencija dėl valdžios įvairiose stovyklose, pabėgėlių nesutarimai. Ir tuo pat metu laiškai yra kupini užuojautos ir paramos, nes draugystė buvo svarbiausia pabėgėlių vertybė. Nepaisant nesutarimų, visuose laiškuose vyrauja šios temos: mokymosi ir kūrybinio darbo ilgesys, mokyklų ir teatro trupių atgaivinimas, meno parodų rengimas, rašytojų dienos, koncertai ir dainų šventės, laikraščių, žurnalų ir knygų leidyba. Šie laiškai atskleidžia apmąstymus ir teorines diskusijas apie literatūros ir meno tendencijas ir problemas, galimybes rašyti ir leisti knygas, kitas kultūros bei švietimo temas. Viena iš pagrindinių išvadų, kad šeima – šventa institucija ir vienintelė pabėgėlių užuovėja. Stipriausias jausmas – troškimas grįžti į Latviją, į namus.
Nors ir po daugelio metų, svajonė grįžti namo išsipildė. Grįžo darbai – kultūros paveldas, kurį sudaro tūkstančiai vienetų knygų, parašytų ir išleistų emigracijoje, laikraščių ir žurnalų, laiškų, dokumentų, dienoraščių, rankraščių, fotografijų, meno kūrinių ir kt.