Auditorijos dekodavimo strategijos: žydų muziejaus Vilniuje (1944–1949) atminties komunikacija

Santrauka

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos kolekcijoje saugoma Vilniaus Žydų muziejaus (1944–1949) Šolomo Aleichemo ekspozicijos lankytojų atsiliepimų knyga, pildyta 1946 m. gegužės – 1947 m. sausio mėn., yra unikalus šaltinis, leidžiantis pažvelgti į auditorijos reakcijas į muziejuje formuotą trauminės atminties naratyvą. Straipsnyje, remiantis nepublikuotais ir publikuotais šaltiniais bei taikant Stuarto Hallo kodavimo ir dekodavimo modelį, lankytojų įrašai analizuojami kaip skirtingos dekodavimo praktikos, parodančios, kaip auditorija priėmė, derino ar atmetė muziejaus siunčiamas žinutes. Tyrimas atskleidė, kad muziejaus kodavimo strategijos ir lankytojų dekodavimo praktikos sudarė dinamišką komunikacinę visumą, kurioje oficialusis sovietinis diskursas persidengė su bendruomeninės atminties naratyvais. Šolomo Aleichemo ekspozicijos lankytojų atsiliepimų knyga šioje struktūroje veikė kaip ypatinga medija, dokumentavusi auditorijos balsus ir jų aktyvų santykį su muziejaus žinutėmis. Taip muziejus, nors veikė totalitarinio režimo sąlygomis, tapo savotiška semiosferos erdve, kurioje atmintis buvo koduojama, perrašoma ir transformuojama. Šis paveldo objektas praplečia mūsų supratimą apie pokarinės atminties kultūrą ir kartu išryškina platesnę problemą, kad Lietuvoje tokio pobūdžio šaltiniams vis dar skiriama nepakankamai tyrėjų dėmesio.