Pavyzdinio kalėjimo darbuotojo beieškant: tarp formalių lūkesčių ir kalėjimo kasdienybės

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamas kalėjimo pareigūnų vaidmuo šiuolaikinėse bausmių vykdymo sistemose, ypatingą dėmesį skiriant galios raiškai, vadybinio valdymo įtakai ir pareigūnų profesinių funkcijų dualumui. Remiantis teoriniais ir empiriniais šaltiniais (Bennett, 2024; Crewe, 2011; Liebling ir Crewe 2013) analizuojama, kaip pasikeitęs požiūris į laisvės atėmimo bausmę, orientuotas į švelniąją galią, standartizuotus procesus ir biurokratines priemones, transformuoja pareigūnų kasdienybę. Straipsnyje analizuojami iššūkiai, kylantys Lietuvos kalėjimo sistemoje vadybinių reformų kontekste, kur vietinės tradicijos sąveikauja su globaliais valdymo modeliais, formuodamos unikalią, hibridinę kalėjimo realybę. Remiantis kokybine metodologija pagrįstu Lietuvos kalėjimų darbuotojų tyrimu (su kontaktiniais pareigūnais, politikos formuotojais bei profesinių sąjungų atstovais) straipsnyje atskleidžiamas esminis atotrūkis tarp deklaruojamų bausmių sistemos reformų tikslų ir kalėjimo kasdienybės. Viena vertus, Lietuvos kalėjimų sistema juda link vakarietiškų standartų – pabrėžiama nuteistųjų socialinė integracija, diegiami vadybiniai valdymo principai. Kita vertus, giluminės personalo kultūros ir praktikos keičiasi lėčiau, reformas darbuotojai mato daugiau kaip deklaratyvias, sunkiai įgyvendinamas praktikoje. Tyrime dalyvavę kontaktiniai pareigūnai jaučiasi sistemos įkaitais, jie priversti laikytis formalių procedūrų, užuot su nuteistaisiais kūrę žmogišką ryšį, kuriam jie teikia prioritetą. Tyrimo rezultatai signalizuoja, kad siekiant tam tikro proveržio į pokyčius būtina įtraukti patį personalą: spręsti jų materialinius ir emocinius poreikius ir sudaryti sąlygas efektyviai dirbti pagal naująsias funkcijas.