Pakartotinė inkstų navikų krioabliacija ir radijo dažnio abliacija esant vieninteliam inkstui: dviejų klinikinių atvejų aprašymas
Klinikinė praktika
Albertas Ulys
Minija Čerškutė
Ieva Naruševičiūtė
Mantas Trakymas
Arūnas Kulboka
Publikuota 2016-09-09
https://doi.org/10.15388/LietChirur.2016.2-3.10086
PDF

Reikšminiai žodžiai

minimaliai invazyvi terapija
inkstų navikai
intervencinė radiologija

Kaip cituoti

1.
Ulys A, Čerškutė M, Naruševičiūtė I, Trakymas M, Kulboka A. Pakartotinė inkstų navikų krioabliacija ir radijo dažnio abliacija esant vieninteliam inkstui: dviejų klinikinių atvejų aprašymas. LS [Prieiga per internetą]. 2016 m.rugsėjo9 d. [žiūrėta 2022 m.gegužės27 d.];15(2-3):96-103. Adresas: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/10086

Santrauka

Įžanga
Perkutaninė inkstų navikų krioabliacija ir radijo dažnio abliacija yra minimaliai invazyvūs gydymo metodai, leidžiantys mak­simaliai išsaugoti inkstų funkciją. Jie vis dažniau naudojami pacientams, sergantiems sunkiomis gretutinėmis ligomis, esant daugybiniams inkstų navikams, pacientams, turintiems tik vieną inkstą ir (ar) turintiems didelį genetinį polinkį susiformuoti dauginiams inkstų navikams, ypač tais atvejais, kai labai svarbu išsaugoti inkstų funkciją. Straipsnyje siekta įvertinti šių mini­maliai invazyvių gydymo metodųnaudą (efektyvumą ir saugumą) pacientams, turintiems vienintelį inkstą.
Klinikiniai atvejai
Aprašome ir aptariame du klinikinius atvejus pacientų, kuriems buvo diagnozuoti maži inkstųnavikai (<4 cm) vieninteliame likusiame inkste ir kurie buvo pakartotinai gydyti krioabliacijos bei radijo dažnio abliacijos metodais Nacionaliniame vėžio institute. Kontrolinė kompiuterinė tomografija buvo atlikta kitą dieną po procedūros, po 3, 6 ir 12 mėnesių po procedūros ir toliau kas 6 mėnesius, kartu buvo atliekamas fizinis ištyrimas, šlapimo tyrimas ir nustatoma kreatinino koncentracija se­rume. Abu pacientai inkstų navikų krioabliaciją ir radijo dažnio abliaciją toleravo gerai, pooperacinių komplikacijų, ryškesnių inkstų funkcijos pokyčių nebuvo. Serumo kreatinino koncentracija mažai skyrėsi nuo priešoperacinių verčių. Abiem ligoniams pasiekta visiška / radikali naviko abliacija po vienos gydymo procedūros.
Išvada
Nors neįmanoma daryti tikslių galutinių išvadų apie navikų vieninteliame inkste gydymo minimaliai invaziniais metodais veiksmingumą ir saugumą tik iš dviejų sėkmingų atvejų, tačiau jie parodo, jog inkstų navikų krioabliacija ir radijo dažnio abli­acija leidžia minimaliai invazyviu būdu gydyti inkstų navikus ir siekti gerų onkologinių rezultatų.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 

 

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

<< < 1 2