Netrauminis abipusis girnelės savojo raiščio plyšimas: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga

Anotacija

 Įvadas. Abipusis girnelės savojo raiščio plyšimas – itin reta trauma, mokslinėje literatūroje aprašomi tik pavieniai atvejai. Šios traumos rizika didėja sergant sisteminėmis ligomis, pavyzdžiui, sistemine raudonąja vilklige, taip pat vartojant kortikosteroidus, nes jie sukelia raiščio kolageno skaidulų degeneraciją. Plyšus girnelės savajam raiščiui, sutrinka kelio tiesiamasis mechanizmas, todėl būtinas chirurginis gydymas. Klinikinis atvejis. Straipsnyje pristatomas 50 m. pacientės, sergančios sistemine raudonąja vilklige ir periodiškai gydomos kortikosteroidais, atvejis. Moteris kreipėsi į gydymo įstaigą dėl abiejų kelių sąnarių nestabilumo. Klinikinio ištyrimo metu abiejuose keliuose nustatytas tiesiamojo mechanizmo sutrikimas ir aukšta girnelės padėtis. Būklė patvirtinta rentgeno tyrimu – apskaičiuotas Insallio ir Salvati santykis (dešiniojo kelio – 2,11, kairiojo kelio – 1,94). Atlikus magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą, diagnozuotas didelio laipsnio abiejų girnelių savojo raiščio dalinis plyšimas. Nustačius chirurginio gydymo indikacijas, atliktas dešiniojo kelio girnelės savojo raiščio kombinuotas vientisumo atkūrimas. Taikytas pirminis susiuvimas ir augmentacija, naudojant vidinio tvirtinimo metodiką. Pasiekta stabili fiksacija, tačiau po mėnesio pasireiškė komplikacija – lateralinio inkaro migracija. Vis dėlto tiesiamasis mechanizmas išliko nesutrikęs. Išvados. Abipusis girnelės savojo raiščio plyšimas turėtų būti įtariamas pacientams, kurie skundžiasi kelio tiesiamojo mechanizmo sutrikimu. Ši trauma diagnozuojama atliekant šoninę kelio sąnario rentgenogramą (30° fleksija), o kilus abejonių dėl diagnozės, atliekama magnetinio rezonanso tomografija. Visiški ir didelio laipsnio daliniai plyšimai turėtų būti gydomi chirurginiu būdu. Tinkamiausia pooperacinė reabilitacija dar nėra pakankamai ištirta.