Įvadas. Kiaušintakių rekonstrukcija po anksčiau atlikto kiaušintakių perrišimo išlieka svarbi procedūra moterims, siekiančioms atkurti natūralų vaisingumą ir vėl pastoti. Lietuvoje savanoriškas moterų kiaušintakių perrišimas kontracepcijos tikslais nėra įteisintas. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje ir daugumoje Vakarų Europos šalių ši operacija teisiškai prieinama ir plačiai taikoma. Straipsnio tikslas – atsižvelgiant į naujausią mokslinę literatūrą, apžvelgti kiaušintakių rekonstrukcijos galimybes po anksčiau atlikto kiaušintakių perrišimo, įvertinti reanastomozės klinikines išeitis ir palyginti jas su pagalbinio apvaisinimo rezultatais, aptarti taikomas technikas, atrankos kriterijus ir technologines inovacijas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atlikta mokslinės literatūros apžvalga. PubMed ir Google Scholar duomenų bazėse straipsnių ieškota taikant reikšminių žodžių junginius „kiaušintakių reanastomozė“, „pagalbinis apvaisinimas ir kiaušintakių perrišimas“, „robotinė chirurgija“, „dantytieji siūlai“, „kiaušintakių perrišimo komplikacijos“. Į analizę įtraukti 23 šaltiniai, publikuoti 2015–2025 m. Rezultatai. Nustatyta, kad kruopščiai atrinktoms pacientėms, ypač jaunesnėms negu 35–37 m. ir turinčioms ≥4–6 cm ilgio likusią kiaušintakio dalį, kiaušintakių reanastomozė yra veiksmingas vaisingumo atkūrimo metodas. Pastojimo dažnis siekia apie 42–69 proc., o dauguma nėštumų prasideda per pirmuosius 6–12 mėn. Jaunesnėms pacientėms klinikinio nėštumo dažnis neretai siekia 60–75 proc., o gyvų gimimų – 50–55 proc. Reanastomozė ekonomiškai palankesnė jaunoms moterims, planuojančioms daugiau negu vieną nėštumą, tačiau išlieka padidėjusi ektopinio nėštumo ir sąaugų rizika. Pagalbinis apvaisinimas dažniau veiksmingesnis vyresnėms negu 40 m. moterims. Išvados. Kiaušintakių reanastomozė yra veiksmingas, tačiau atidžios pacienčių atrankos ir stebėsenos reikalaujantis vaisingumo atkūrimo metodas, išliekantis svarbia alternatyva pagalbinio apvaisinimo metodams.
1. American Society for Reproductive Medicine Practice Committee. Role of tubal surgery in the era of assisted reproductive technology: A committee opinion. 2021.
2. Įsakymas dėl Lietuvos medicinos normos MN 64:2018 „Gydytojas akušeris ginekologas“ patvirtinimo (Order on the Approval of Lithuanian Medical Standard MN 64:2018 “Obstetrician-gynecologist”). 11 May 2018.
3. Fedeli P, Cecchi S, Scendoni R, Cannovo N. Legal medicine aspects of female sterilization: Our experience. Front Med (Lausanne) 2023; 10: 1198668.
4. Lawrie TA, Kulier R, Nardin JM. Techniques for the interruption of tubal patency for female sterilisation. Cochrane Database Syst Rev 2015; (9): CD003034.
5. Siemons SE, Vleugels MPH, van Balken MR, Braat DDM, Nieboer TE. Male or female sterilization – the decision making process: Counselling and regret. Sex Reprod Healthc 2022; 33: 100767.
6. National Institute for Health and Care Excellence (NICE). Shared decision making. 2021.
7. Godin PA, Syrios K, Rege G, Demir S, Charitidou E, Wery O. Laparoscopic reversal of tubal sterilization; a retrospective study over 135 cases. Front Surg 2019; 5: 79.
8. Salehjawich A, Günther V, Ruchay Z, Al Zoubi MS, Dhanawat J, Maass N, Ackermann J, Pape J, Alkatout I. Robot-assisted tubal reanastomosis after sterilization: A choice for family planning. J Clin Med 2022; 11(15): 4385.
9. van Seeters JAH, Chua SJ, Mol BWJ, Koks CAM. Tubal anastomosis after previous sterilization: A systematic review. Hum Reprod Update 2017; 23(3): 358–370.
10. Madison A, Alamri L, Schwartz A, Brolinson M, DeCherney A. Conventional laparoscopy is the better option for tubal sterilization reversal: A closer look at tubal reanastomosis. Womens Health Rep 2021; 2(1): 375–380.
11. Yapça OE, Gümüşburun N, Atakan Al R, Börekçi B, İngeç M, Kumtepe Y. Pregnancy outcomes after tubal reanastomosis, 10-year experience at a Tertiary Center. Jarem 2017.
12. Ding N, Zhang J, Wang P, Wang F. A novel machine learning model for predicting clinical pregnancy after laparoscopic tubal anastomosis. BMC Pregnancy Childbirth 2023; 23(1): 537.
13. Messinger LB, Alford CE, Csokmay JM, Henne MB, Mumford SL, Segars JH, Armstrong AY. Cost and efficacy comparison of in vitro fertilization and tubal anastomosis for women after tubal ligation. Fertil Steril 2015; 104(1): 32–38.e4.
14. Centers for Disease Control and Prevention (CDC). Assisted reproductive technology fertility clinic and national summary report. 2023.
15. Human Fertilisation and Embryology Authority. Preliminary UK statistics for IVF an DI treatment, storage, and donation. 2024.
16. Peregrine J, McGovern PG, Brady PC, Ginsburg ES, Schlaff W. Restoring fertility in women aged 40 years and older after tubal ligation: Tubal anastomosis versus in vitro fertilization. Fertil Steril 2020; 113(4): 735–742.
17. ESHRE Guideline Group on the Number of Embryos to Tranfer; Alteri A, Arroyo G, Baccino G, Craciunas L, De Geyter C, Ebner T, Koleva M, Kordic K, Mcheik S, Mertes H, Pavicic Baldani D, Rodriguez-Wallberg KA, Rugescu I, Santos-Ribeiro S, Tilleman K, Woodward B, Vermeulen N, Veleva Z. ESHRE guideline: Number of embryos to transfer during IVF/ICSI. Hum Reprod 2024; 39(4): 647–657.
18. Karadag C, Karadag B. Comparison of reproductive outcomes after laparoscopic tubal anastomosis using conventional (non-barbed) sutures and barbed sutures. BMC Surg 2025; 25(1): 301.
19. Korucu DG, Koşucu E, Doğru S, Günenç O. Fertility outcomes of macroscopic tubal reanastomosis through mini-laparotomy: A retrospective case series study. EJMO 2025; 9(3): 294–299.
20. Mullany K, Minneci M, Monjazeb R, Coiado OC. Overview of ectopic pregnancy diagnosis, management, and innovation. Womens Health (Lond) 2023; 19: 17455057231160349.
21. Ghobrial S, Ott J, Parry JP. An overview of postoperative intraabdominal adhesions and their role on female infertility: A narrative review. J Clin Med 2023; 12(6): 2263.
22. Torres-de la Roche LA, Catena U, Clark TJ, Devassy R, Leyland N, De Wilde RL. Perspectives in adhesion prevention in gynaecological surgery. Facts Views Vis Obgyn 2023; 15(4): 291–296.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.