Hiperplastinis endometriumo polipas ir architektūrinė bei citologinė atipija: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga

Anotacija

 Įvadas. Endometriumo polipai yra dažna gerybinė gimdos gleivinės patologija, tačiau daliai jų būdingi architektūrinės ir citologinės atipijos požymiai, susiję su padidėjusia piktybinės transformacijos rizika. Atipinė endometriumo hiperplazija laikoma tikrąja ikivėžine būkle. Šio darbo tikslas – pateikti klinikinį atvejį ir mokslinės literatūros apžvalgą, pabrėžiančią histeroskopinės polipektomijos diagnostinę vertę ir tinkamiausios gydymo taktikos svarbą. Metodai. Aprašomas 50 m. moters klinikinis atvejis: atlikta echoskopinė darinio diagnostika, histeroskopinė polipo rezekcija ir histologinis pašalintos medžiagos įvertinimas. Taip pat atlikta mokslinės literatūros analizė, apimanti atipinių endometriumo polipų epidemiologiją, diagnostiką, histologinius požymius ir gydymo rekomendacijas. Rezultatai. Histeroskopinės polipektomijos metu pašalintas gimdos kūno polipas, histologiškai patvirtintas kaip hiperplastinis endometriumo polipas, pasižymintis architektūrine ir citologine atipija bei sumažėjusia PAX2 baltymo ekspresija. Mokslinės literatūros duomenys rodo, kad polipo atipija dažnai neatspindi viso endometriumo būklės: iki 30,8 proc. atvejų aplinkiniame endometriume nustatoma karcinoma, o iki 88 proc. histerektomijos preparatuose aptinkami likutiniai ikivėžiniai pakitimai. Taigi endometriumo polipo atipija laikytina didelės endometriumo vėžio rizikos radiniu. Išvados. Atipinis endometriumo polipas yra ikivėžinė būklė, reikalaujanti tokios pat gydymo taktikos kaip ir atipinė endometriumo hiperplazija. Histeroskopinė polipektomija yra būtinas diagnostikos metodas, leidžiantis patikimai nustatyti lokalizuotą atipiją. Pacientėms, neplanuojančioms nėštumo, rekomenduojama totalinė histerektomija ir abipusis kiaušintakių bei kiaušidžių pašalinimas, o konservatyvi priežiūros taktika, ypač pomenopauzės laikotarpiu, nerekomenduojama dėl didelės piktybinės transformacijos rizikos.