VAIKO IR VAIKYSTĖS SAMPRATOS IR JŲ KŪRIMAS VIEŠAJAME VĖLYVOJO SOVIETMEČIO LIETUVOS PEDAGOGINIAME DISKURSE (1962–1984)
Straipsniai
Rūta Grišinaitė
Publikuota 2017-07-24
https://doi.org/10.15388/LIS.2017.39.10764
PDF

Reikšminiai žodžiai

sovietinė pedagogika
sovietinė pedagoginė psichologija
vaikystė
vaiko sampra­ta
vėlyvasis sovietmetis

Kaip cituoti

Grišinaitė R. (2017) „VAIKO IR VAIKYSTĖS SAMPRATOS IR JŲ KŪRIMAS VIEŠAJAME VĖLYVOJO SOVIETMEČIO LIETUVOS PEDAGOGINIAME DISKURSE (1962–1984)“, Lietuvos istorijos studijos, 390, p. 84-104. doi: 10.15388/LIS.2017.39.10764.

Santrauka

Straipsnyje analizuojamos vėlyvojo sovietmečio (1962–1984 m.) Lietuvos pedagoginiame diskurse siūlomos vaiko sampratos, jų slinktys, siekiama atskleisti tokių sampratų kūrimo (perėmimo) procesą ir specifinius jų bruožus, kurie iš dalies perteikia ir pačios vaikystės vaizdinio ypatumus vėlyvo­jo sovietmečio laikotarpiu. Straipsnyje aptariama, kaip Lietuvos vėlyvojo sovietmečio pedagoginiame diskurse išryškėja ypatingas dėmesys vaiko pasaulio pažinimui ir kaip atsiranda psichologizuoto vaiko vaizdinys. Analizuojama, kokią reikšmę vaiko ir vaikystės vaizdinių kūrimui turėjo pedagoginės psicho­logijos teorijoje šešto dešimtmečio pabaigoje suintensyvėjęs profesinio orientavimo reiškinys, kaip peda­goginė psichologija žiūrėjo į sovietinio vaiko idealo neatitinkančius marginalizuotus vaikus ir kokią įtaką tai darė vėlyvojo sovietmečio vaiko ir vaikystės sampratos pokyčiams.

 

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.