Šiuolaikiniuose istorijos tyrimuose itin svarbų vaidmenį pradeda vaidinti duomenų bazės. Lietuvos Metrika – didžiausias tęstinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šaltinis – turi milžinišką kiekį duomenų. Norint juos suvaldyti ir susisteminti į skaitmeninę duomenų bazę, reikalinga griežta metodologinė prieiga. Viena iš tokių prieigų – prozopografinis metodas. LM šaltinių bloko universalumas leidžia atskleisti prozopografinio metodo potencialą. Naudodami LM aktus, šią sociopolitinę grupę galime atrakinti įvairiais aspektais: asmeniniu – genealoginiu, politiniu – karjeros, ekonominiu ir socialiniu. Taip pat, nors XVI a. LM aktai nepasižymi kiekybinio pobūdžio dokumentais, taikydami prozopografinį metodą galime naudoti ne tik kokybinę, bet ir kiekybinę analizę pasitelkdami surinktus duomenis iš atskirų aktų grupių.