Vadinamasis išbuožinimas, galutinė kaimo eksproprijacija, stiprių ir tvarkingų ūkininkų trėmimas į Sibirą ir kitus tolimus SSRS rajonus buvo sudėtinė „socializmo kūrimo" programos įgyvendinimo dalis. Straipsnio autorius bendrais bruožais aptaria vadinamąjį išbuožinimo ir trėmimų socialiniais motyvais procesą iki Vokietijos-SSRS karo pradžios ir daugiausia dėmesio skiria paskutiniajam, ketvirtajam, išbuožinimo etapui, kai į šį procesą buvo įtrauktas ir Lietuvos kaimas. Lietuvoje 1945-1951 m. dėl socialinių motyvų (išbuožinimas) buvo represuota 28 521 šeima ir dėl to ištremta į Sibirą 99 336 žmonės. Šiuo baigiamuoju išbuožinimo laikotarpiu buvo tremiami valstiečiai iš Latvijos, Estijos, Moldovos, Pskovo srities (latviški valsčiai), Baltarusijos (Vakarų sritys), Izmailo srities ir netgi Vidurinės Azijos, bet dėl to labiausiai nukentėjo Lietuvos ūkininkai, - jie sudarė beveik pusę ištremtųjų dėl socialinių motyvų. Straipsnyje autorius, remdamasis Maskvos archyvų informacija, bando parodyti trėmimų mechanizmą. Autorius taip pat bando analizuoti, kodėl dažnai nesutampa tremtinių skaičiai įvairiuose oficialiuose to meto dokumentuose. Taip pat bent jau epizodiškai parodoma, į kokias buities bei darbo sąlygas pateko tremtiniai. Lietuvos tremtiniai parodomi bendroje SSRS tremtinių dėl socialinių motyvų (išbuožinimas) statistikoje.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.