KATALIKŲ BAŽNYČIA PERMĄSTO ŽYDŲ KONVERSIJAS: MISIJŲ STRATEGIJOS IR VEIKSMINGUMAS TARPUKARIO VILNIUJE
STRAIPSNIAI IR PRANEŠIMAI
Elena Keidošiūtė
Doktorantė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas
Publikuota 2013-01-01
https://doi.org/10.15388/LIS.2013.0.5062
PDF

Kaip cituoti

Keidošiūtė E. (2013) „KATALIKŲ BAŽNYČIA PERMĄSTO ŽYDŲ KONVERSIJAS: MISIJŲ STRATEGIJOS IR VEIKSMINGUMAS TARPUKARIO VILNIUJE“, Lietuvos istorijos studijos, 310, p. 79-97. doi: 10.15388/LIS.2013.0.5062.

Santrauka

Katalikų Bažnyčios dėmesys žydų mažumai Vilniaus arkivyskupijoje tarpukariu nebuvo beprecedentis fenomenas. Pirmasis ir ryškiausias institucionalizuotos misionieriškos organizacijos pavyzdys buvo Mariae Vitae (lot. Marijos gyvenimo) moterų kongregacija, veikusi 1737–1773 m. ir 1788–1864 m. Marijavitės ne tik vadovavosi unikalia, jų įkūrėjo kunigo Stepono Juozapo Turčinavičiaus (Stefan Józef Turczynowicz) (XVII a.–1773 m.) parašyta regula, veiklos kryptį apibrėžiančią kaip katechumenių ir konvertičių (dauguma jų buvo žydės, nors buvo planuota krikščionybę skleisti ir tarp totorių bei karaimių, t. y. orientuotasi į visą nekrikščioniškų bendruomenių Abiejų Tautų Respublikoje spektrą) religinį švietimą, bet ir suformavo unikalią materialinę pagalbą ir edukaciją apimančią socialinę programą, suteikiančią merginoms reikiamų religinių žinių bei praktinių darbo įgūdžių, kad apsikrikštijusios jos galėtų dirbti, įsitvirtinti katalikiškoje visuomenėje ir būtų išvengta apostazės.
PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.