Šiame straipsnyje ne tik pristatomi nauji šaltiniai, kurie pabrėžia žygių į Prūsiją (Preußenreisen) reikšmę to meto Vakarų Europos diduomenei, bet ir atkreipiamas dėmesys į sunkumus, su kuriais jie susidūrė kelyje, įskaitant susidūrimus su plėšikais, nepalankias gamtos sąlygas ir patekimą į nelaisvę. Šie žygiai išsamiai atskleidžia Europos kilmingųjų gyvenimą: kaip literatūrinių idealų įkvėpti kilmingieji leidosi į ilgas keliones, lankė įvairius dvarus ir dalyvavo puotose drauge su kitais riteriais, o galiausiai, kaip Europos riterija atrado save šiuose žygiuose. Pasakojama, kaip jie, kilę iš labiausiai į vakarus nutolusio Europos kampelio, vykdavo į Rytus, o grįžę stengėsi įprasminti savo keliones (nors ir kokios milžiniškos buvo išlaidos) per atminties vietas. Be to, šiame tyrime gilinamasi į tai, kaip Vokiečių ordinas susidūrė su nauju iššūkiu – siekė naujo legitimumo po Lietuvos ir Žemaitijos krikšto.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.