Santrauka
Straipsnyje, pasitelkus lyginamąją charakteristiką, nagrinėjami pagrindinių šiuolaikinės rusų literatūros krypčių – tradicionalizmo, postmodernizmo ir „naujojo realizmo“ – manifestai. Nors šiuolaikinėje literatūroje postmodernizmo įtaka akivaizdi, tačiau jau pirmo XX a. dešimtmečio viduryje prasideda aktyvios kitokios meninės kalbos paieškos. Todėl literatūros manifestų tarpusavio lyginimas tampa ypatingai aktualus. Taip aiškiai atsiskleidžia literatūros krypčių specifika, padedanti suvokti prieštaringą šiuolaikinės literatūros paveikslą. Jei teigsime, kad „meninės mokyklos ir stiliai vieni nuo kitų skiriasi pagal tai, kaip jie supranta Dievą, pasaulį ir žmogų“, tai, kalbėdami apie manifestus, iš esmės kalbame apie požiūrį į pagrindines būties vertybes, jų transformaciją skirtingais kultūros periodais. Manifestų palyginimas atskleidžia, kad „naujajame realizme“, vienoje iš dažniausiai šiandien aptarinėjamų rusų prozos krypčių, postmodernizmo poetikos elementai dera su pagrindinėmis tradicionalizmo temomis ir idėjomis. O asmeniniai autorių mitai kuriami, atsižvelgus į masinės kultūros funkcionavimo principus.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Наталья Ковтун,
Ухрония как структурообразующий прием в романе Евгения Водолазкина «Авиатор»
,
Literatūra: T 60 Nr. 2 (2018): Russian Literature
-
Наталья Ковтун,
Сонечки в новейшей русской прозе: к проблеме художественной трансформации мифологемы софийности
,
Literatūra: T 53 Nr. 2 (2011): Russian Literature
-
Наталья Ковтун,
«Мусорный человек» и современное государство: механизмы соблазна
,
Literatūra: T 57 Nr. 2 (2015): Russian Literature
-
Наталья Ковтун,
Инопространство в поздних рассказах В. Распутина: «Изба» и «Видение»
,
Literatūra: T 57 Nr. 5 (2015): Special Issue
-
Наталья Ковтун,
Sociologijos paradigma T. Tolstajos kūryboje (apsakymas „Sonia“)
,
Literatūra: T 51 Nr. 2 (2009): Russian Literature