Straipsnyje, remiantis prancūzų filosofo Paulio Ricœuro simbolių hermeneutika, nagrinėjusia sąmonės steigties klausimus, interpretuojami danų modernizmo klasiko Villy Sørenseno tekstai. Sørenseno nuopuolis suprantamas kaip pirminės vienovės fragmentacija ir perėjimas iš darnos į chaotišką būvį. Tyrime danų mąstytojo suformuluota nuopuolio poetika perskaitoma kaip dvikryptės hermeneutikos – simbolius demaskuojančios sąmonės archeologijos ir naujai apmąstančios eschatologijos – reikšmė. Rinkinio „Nepavojingos istorijos“ (1955) apsakymo „Kareivio Kūčios“ interpretacija pateikia sąmonę steigiančios simbolių hermeneutikos apibrėžtis: (1) sąmonę demaskuojantis ir psichikos skilimą atskleidžiantis judesys yra negrįžtamas, (2) subjekto archeologija ir eschatologija tarpusavyje susijusios: jos viena kitą stumia ir traukia, neigia ir lemia, (3) sąmonė tampa tikra tik vykdydama hermeneutinę užduotį (sąmonė yra reikšmių, glūdinčių už jos pačios ribų, interpretacijos vyksmas). Nuopuolis tekste atsiskleidžia kaip esminis sąmonės tapsmo elementas, o pats apsakymas, interpretuodamas nuopuolį, tampa simbolių hermeneutika.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.