Nuo 1941 m. iki 1956 m. Tarybų Sąjungoje iš spaudos išėjo daugiau kaip šeši šimtai memuarinio pobūdžio leidinių, neišskiriant ir pakartotinių leidinių, – tai dienoraščiai, laiškų rinkiniai ir prisiminimai apie Didįjį Tėvynės karą. Šių leidinių literatūros mokslas dar nėra pilnai išstudijavęs. Matyt, taip yra todėl, kad kai kurie literatūros tyrėjai nepakankamai vertina memuarinę literatūrą, išleistą 1941-1956 m. laikotarpiu, ir, stengdamiesi apibrėžti karinės memuaristikos vietą literatūriniame procese, apsiriboja daugiausia 1956 m. iki 1966 m. išleistais šios rūšies veikalais. Tuo tarpu pastarajame dešimtmetyje Tarybų Sąjungoje itin išpopuliarėjusius karinės-memuarinės literatūros kūrinius pilnai suprasti padeda kaip tik tie memuariniai veikalai, kurie buvo sukurti ir išleisti nuo Didžiojo Tėvynės karo pradžios iki pat 1956 m.
Šio straipsnio tikslas – pamėginti nušviesti memuarinių kūrinių atsiradimą ir visą tolesnę jų eigą (saugojimą, leidimą, platinimą) karo ir pokario metais. Ypač daug dėmesio skiriama memuarinių kūrinių leidimui, nurodomos ir išaiškinamos įvairios šios rūšies literatūros leidimo tendencijos, sąlygojamos istorinių įvykių.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.