Nikolajus Aleksejevičius Polevojus (1796–1846), žinomas „Maskvos telegrafo" redaktorius ir leidėjas, vienas iš žymesniųjų V. G. Belinskio pirmtakų, rusų XIX a. literatūroje buvo antidvarininkiškos literatūros kritikos pradininkas. Jis pradėjo demokratizuoti rusų literatūrą, anot A. I. Gerceno, „privertė ją nusileisti nuo aristokratinių aukštumų ir tapti liaudiška, blogiausiu atveju daugiau buržuaziška“. Polevojaus visuomeninės bei politinės pažiūros vystėsi Vakarų Europos pažangiosios minties ir Amerikos bei Vakarų Europos revoliucinio ir nacionalinio išsivadavimo judėjimų įtakoje. Čia pateiktuose N. A. Polevojaus laiškuose kaip tik ir atsispindi jo susidomėjimas Amerikos revoliucijos veikėjais (Vašingtonu, Franklinu, Lafajetu) bei XIX a. pradžios nacionalinio išsivadavimo judėjimu Pietų Amerikoje ir to judėjimo herojumi Simonu Bolivaru. Ir šie laiškai, ir atitinkama „Maskvos telegrafo“ medžiaga apie Amerikos respublikas (ji dalinai nurodoma šių laiškų komentaruose, o taip pat įžanginiame straipsnyje) suteikia galimybę teigti, kad N. A. Polevojaus visuomeninės bei politinės pažiūros nesiriboja vien tik „dvarininkiškąja konstitucine monarchija“, kaip teigia Vl. Orlovas, kad jo visuomeninės santvarkos idealu, kaip galima spręsti iš jo laiškų ir atitinkamos „Maskvos telegrafo“ medžiagos apie Amerikos respublikas, matyt, buvo buržuazinė demokratinė respublika, kuriai įkurti Rusijoje jis nematė jokių realių galimybių. Tolesnis N. A. Polevojaus politinių bei visuomeninių pažiūrų gvildenimas padeda daug giliau suprasti jo kritines bei literatūrines pažiūras, jų socialinį kryptingumą.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.