XIX a. pradžioje Vilniaus universitetas paruošė daug įvairių mokslo sričių aukštos kvalifikacijos specialistų. Jų tarpe yra ir Liudvikas Sobolevskis. Tai vienas gabiausių klasikinės filologijos profesoriaus Vilniaus universitete Grodeko mokinių.
Baigęs universitetą, L. Sobolevskis kurį laiką dėstė klasikines kalbas vidurinėse mokyklose, o vėliau buvo pasiųstas į užsienį pasitobulinti. Mat, universitetas tikėjosi, kad ateityje L. Sobolevskis užims bent vieną iš klasikinės filologijos katedrų. Tačiau liga jam sutrukdė tapti profesorium. Jis buvo priverstas atsisakyti nuo dėstymo universitete ir perėjo į kitą darbą, būtent, tapo bibliografu. Mirus Grodekui, L. Sobolevskis buvo paskirtas universiteto bibliotekos direktoriumi ir čia dirbo iki mirties (1830 m.).
Nors Sobolevskis gyveno trumpai, tačiau buvo aktyvus mokslo darbuotojas. Jis išleido keletą lotynų kalbos vadovėlių bei senovės autorių kūrinių ir paskelbė periodikoje bibliografinio pobūdžio straipsnių. Be to, jis pasižymėjo ir kaip vertėjas.
Straipsnis susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje parodomas L. Sobolevskio studijų kelias, jo ruošimasis profesūrai, dėstymas universitete, bibliografinės medžiagos rinkimas, pagaliau darbas universiteto bibliotekoje. Antroje dalyje nagrinėjamas jo palikimas: vertimai, leidiniai, straipsniai.
Autorius daro išvadą, kad L. Sobolevskio veikla klasikinės filologijos ir bibliografijos srityje leidžia geriau pažinti vadinamosios Grodeko mokyklos vaidmenį Lietuvoje, atskleidžia glaudų klasikinės filologijos ryšį su bibliografija, parodo aukštą bibliografijos mokslo lygį senajame Vilniaus universitete.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.