[straipsnis ir santrauka prancūzų kalba; santrauka anglų ir lietuvių kalbomis]
Straipsnio tikslas – ištirti ryšį, kurį šiuolaikinio romano pasakotojas kuria su nesama, išstumta arba prarasta, tėvo figūra. Remiantis analizuojamais romanais – Annie Ernaux Vieta gyvenime (La Place, 1983) ir Pierre’o Michono Mažyčiai gyvenimai (Vies minuscules, 1984) – akcentuojami šeimos narių tarpusavio ryšiai, siekama atskleisti šiuolaikinės literatūros santykį su humanitariniais ir socialiniais mokslais. Nagrinėjami romanai skirtini žanriniam porūšiui, atsiradusiam devintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje: atnaujinama sena literatūros tradicija (nuo Homero iki Rouaud, taip pat Sartre’o ir Camus) akcentuoti pasakotojo ir tėvo santykį. Analizuojamų romanų novatoriškumą lemia tai, kad kūriniai atspindi skiriamuosius savo laiko bruožus ir leidžia perteikti asmeninės ir (ar) kalbinės tapatybės sunkumus, kankinančius postmodernizmo rašytoją.