Rusijos geoenergetika ir Baltijos šalių atsakas: integracijos ir bendradarbiavimo iniciatyvų reikšmė
Straipsniai
Arūnas Molis
Vytauto Didžiojo universitetas
Giedrius Česnakas
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Justinas Juozaitis
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Publikuota 2018-10-08
https://doi.org/10.15388/Polit.2018.91.11964
PDF

Reikšminiai žodžiai

nėra

Kaip cituoti

MolisA., ČesnakasG., & JuozaitisJ. (2018). Rusijos geoenergetika ir Baltijos šalių atsakas: integracijos ir bendradarbiavimo iniciatyvų reikšmė. Politologija, 91(3), 3-47. https://doi.org/10.15388/Polit.2018.91.11964

Santrauka

[straipsnis, santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]

Praėjus 27-eriems nepriklausomybės metams ir 13-ai narystės Europos Sąjungoje metų, elektros energijos srityje Baltijos šalys vis dar veikia iš Maskvos valdomoje sinchroninėje IPS/UPS zonoje, o iki 2014 m. pabaigos buvo visiškai priklausomos ir nuo Rusijoje priimamų sprendimų dėl gamtinių dujų tiekimo ir jų kainos. Vis dėlto priklausymas tai pačiai elektros energetikos sistemai ir Kaliningrado aprūpinimo per Lietuvą veiksnys teisinio abipusiškumo ir pasitikėjimo tarp Baltijos šalių ir Rusijos nesukūrė. Atvirkščiai, Rusijos politika sąlygojo konkrečius neigiamus padarinius Baltijos valstybėms: didesnes didmenines gamtinių dujų kainas, politinių, techninių bei kitų priežasčių sąlygotus energijos tiekimo sutrikimus, politinį šantažą ir pan. Kita vertus, pastarojo meto Lietuvos, Latvijos ir Estijos pažanga, siekiant energetinės nepriklausomybės, nuteikia optimistiškai – Baltijos šalys, regis, atrado Rusijos spaudimui pasipriešinti tinkamas priemones.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.