Baltijos valstybės, energingai siekdamos atstatyti nepriklausomybę dar devintojo dešimtmečio viduryje, vienu iš svarbiausių būdų jai išlaikyti ir įtvirtinti laikė dalyvavimą Vakarų Europos ekonominėse, politinėse ir gynybinėse struktūrose. Savo tikslo jos siekė dar iki formalaus nepriklausomybės atstatymo, bandydamos tapti įvairių sporto ar meno asociacijų narėmis, o po nepriklausomybės pripažinimo neabejotinai pasuko Europos Sąjungos (ES) ir NATO kryptimi. Šiandien jau galima klausti, ar pastangos pasiekė savo tikslą, ar Baltijos valstybės turi realių galimybių galutinai (ir, kaip jos tikisi, negrįžtamai) tapti Vakarų Europos dalimi. Tad šiame straipsnyje bus siekiama apsvarstyti Baltijos valstybių galimybes, palyginus jas su šalių, kurios puoselėja tokius pat ar labai panašius tikslus, galimybėmis. Publikacijos tikslas nėra pateikti kuo daugiau konkrečių skaičių ir faktų grindžiančių vieną ar kitą teiginį, bet veikiau konceptualiai pažvelgti į jau išnaudotas ir išnaudotinas Baltijos valstybių galimybes.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.