Santrauka
Nors nuo pat 1994-ųjų zapatizmo judėjimui publikacijose tiek ispanų, tiek anglų kalba skirta daug dėmesio, reali raida parodė, kad daugeliu atvejų tyrinėtojų prognozės buvo pernelyg optimistinės. Nepaisant pradinio populiarumo bei inovatymumo, po 2006-ųjų pastebimas akivaizdus aktyvumo sumažėjimas ir paramos judėjimui nykimas, kartu – galimybės pasiekti realių pokyčių mažėjimas. Šiame straipsnyje norima, analizuojant zapatistų silpnėjimo priežastis, išsiaiškinti iššūkius, ilguoju laikotarpiu kylančius ne karinėmis priemonėmis radikalių politinių pokyčių siekiantiems judėjimams. Daugiausia dėmesio skiriama pasaulėžiūros nestruktūruotumui, negebėjimui pakankamai greitai sukurti „sėkmės istorijos“ savo bendruomenėse bei virtualios komunikacijos ir mobilizacijos problemoms. Kadangi iki šiol Lietuvoje apie zapatizmą rašyta nedaug, kartu pateikiama būtiniausia informacija apie judėjimo veiklą ir kontekstą.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
