Grėsmių pusiausvyros teorijos ribotumai: Kinijos Liaudies Respublikos ir Venesuelos santykių atvejis
Nuo 2019 m. daugelis Lotynų Amerikos regiono valstybių, JAV ir Europos Sąjungos šalių nepripažįsta Nikolo Maduro teisėtu valstybės vadovu, dėl šios priežasties Venesuela tapo ganėtinai izoliuota tarptautinėje arenoje. Taip pat šis aspektas privertė N. Maduro ir jo vyriausybę siekti glaudesnių santykių su galingomis šalimis, kurios pripažino jį kaip teisėtą valstybės vadovą. Ko gero, Kinijos Liaudies Respublika (KLR) yra galingiausia pasaulio valstybė, kuri palaiko glaudesnius santykius su N. Maduro, todėl pagrindinis šio straipsnio tikslas – įvertinti KLR ir Venesuelos santykius politinėje, ekonominėje ir saugumo srityse. Šiame straipsnyje bus naudojama Stepheno Walto grėsmių pusiausvyros teorija tam, kad patikrintume, kaip ši teorija veikia analizuojant dvišalius santykius skirtingose bendradarbiavimo srityse. Taip pat šitame darbe yra iškeliama teorinė problema, kad silpnesnei šaliai yra sunku sukurti galios pusiausvyrą, kai jos galingiausias sąjungininkas yra geografiškai nuo jos nutolęs, ypač tokiais atvejais, kai silpnesnis partneris turi mažiau svertų daryti įtaką galingesnės valstybės preferencijoms užsienio politikoje.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.