Rytų Azijos ekonomikos „stebuklas" Lotynų Amerikos stagnacijos fone: valstybės autonomijos kontūrai

Anotacija

Pasinaudojus vienintelio skirtumo analizės metodu, straipsnyje sprendžiamas lyginamasis Rytų Azijos ir Lotynų Amerikos plėtros priežasčių aiškinimo uždavinys. Nustatyta, kad įspūdingos Rytų Azijos valstybių plėtros ir permainingos Lotynų Amerikos regiono sėkmės priežasčių reikia ieškoti ne analizuojant pavienius veiksnius, o pasitelkiant sudėtinį kintamąjį - valstybės autonomiją. Kiek plačiau šiame darbe panagrinėta valstybės autonomijos sąvoka ir valstybės galios struktūrinės bei institucinės prielaidos, jų raiška šeštajame-devintajame dešimtmečiuose. Autonomiška valstybė yra apibrėžiama kaip stipri valstybė, sugebanti sutelkti ekonominiam augimui svarbius išteklius (kapitalo investicijas, darbo jėgą ir kt.) ir juos tinkamai investuoti. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į autonomijos prielaidų konfigūraciją pirminės importo pakeitimo politikos (IPP) laikotarpio pabaigoje (šeštojo dešimtmečio vidurys-pabaiga), kai, prisisotinant vidaus rinkai, reikėjo pakoreguoti ekonomikos politiką. Darbas baigiamas antrinės IPP ir visuomenės bei valstybės santykio analize.