Kas lemia afektinę rinkėjų poliarizaciją – politinės pozicijos ar partiškumas? Jungtinio eksperimento rezultatai
Straipsniai
Ainė Ramonaitė
Vilniaus universitetas image/svg+xml
https://orcid.org/0000-0002-1867-1852
Monika Verbalytė
GESIS - Leibniz-Institute for the Social Sciences image/svg+xml
Publikuota 2026-06-01
https://doi.org/10.15388/Polit.2026.122.4
PDF
HTML

Esminiai žodžiai

afektinė poliarizacija
jungtinis eksperimentas
politinės partijos
politinės nuostatos

Kaip cituoti

Ramonaitė, Ainė, ir Monika Verbalytė. 2026. „Kas Lemia Afektinę rinkėjų Poliarizaciją – politinės Pozicijos Ar partiškumas? Jungtinio Eksperimento Rezultatai“. Politologija 122 (2): 117-44. https://doi.org/10.15388/Polit.2026.122.4.

Anotacija

Straipsnyje analizuojama afektinė poliarizacija Lietuvoje tarp skirtingų partijų rinkėjų, siekiant nustatyti, kas lemia jų politinį susipriešinimą: partiškumas ar konkrečios politinės nuostatos, tokios kaip Ukrainos palaikymas kovoje su Rusija, požiūris į vienalytes santuokas, parama Europos Sąjungai, sovietmečio, COVID-19 skiepų vertinimas. Tyrimui pasitelkiamas Lietuvos politikos moksluose naujas įrankis – jungtinis eksperimentas (angl. conjoint experiment). Tyrimo rezultatai rodo, kad kai kuriais atvejais partiškumas (konk­rečiai – partijos „Nemuno aušra“ palaikymas) veikia kaip rinkėjus priešinantis veiksnys, net ir eliminuojant politinių nuostatų įtaką. Skirtingų partijų rėmėjams priešiškumą kelia skirtingos nuostatos, tačiau vienu aspektu visų nagrinėtų partijų šalininkų nuostatos sutampa – remiantieji Ukrainą vieningai vertinami gerokai pozityviau negu jos nepalaikantieji.

PDF
HTML

Nuorodos

Creative Commons License

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Dažniausiai skaitomi to paties autoriaus (-ių) straipsniai